Praėjusį penktadienį į šventinį pasibuvimą rinkosi savivaldybės Kultūros ir meno taryba, tačiau šalia palinkėjimų ir dovanėlių netrūko ir kalbų, kam ateinančiais metais reikėtų skirti didesnį dėmesį ir kur link judėti.

Kaip pripažino šventinį žodį tarusi Kultūros ir meno tarybos pirmininkė Rima Rauktienė, šiemet per daug nieko ir nenuveikta, mat taryba naujai suformuota pasikeitus rajono valdžiai. Ji siūlė ateinantiems metams sau patiems nusimatyti konkrečių darbų planą ir juo vadovautis, o kad visi jos vadovaujamos tarybos nariai „ir prie dūšios, ir po ranka“ turėtų tarybos nuostatus, išdalino atspausdintas popierines nuostatų kopijas, visus vaišino savo pačios gamintais duonos saldainiais, visiems buvo paruoštos ir šventinės dovanėlės. Ji linkėjo Kultūros ir meno tarybos nariams kurti ir matyti kultūrą plačiąja prasme.

„Tai ne tik šokis, daina, ne tik paveikslas, muzika ar tautodailė... Tai žmogaus požiūris į supančią aplinką, gyvenimą. Kultūra tai sudėtingas reiškinys, tai mūsų gyvenimas, nesvarbu, ar tu žemdirbys, ar mokytojas, ar daktaras, ar tiesioginis kultūros darbuotojas, bet viską turi daryti su savo vidine kultūra, tada ir bus rezultatas“, – kalbėjo R. Rauktienė.

Susitikimo metu nemažai kalbėta apie Kudirkos Naumiestį ir tai, kad jis nepelnytai pamirštas, tačiau, kaip pabrėžė Kultūros ir meno tarybos pirmininkė, patys dėl to ir turime susiimti.

Meras Raimondas Januševičius teigė, kad bus dedamos pastangos, kad Kudirkos Naumiestis 2025-aisiais taptų Mažąja kultūros sostine. Anot vicemero Dariaus Jakavičiaus, išties reikia dėti pastangas ir atverti didžiajai daliai Lietuvos neatrastą miestą, mat daug kas šalyje apskritai nežino, kur buvo parašyta „Tautiška giesmė“, tad tik nuo mūsų pačių indėlio priklausys, ar sugebėsime apie Kudirkos Naumiestį ištransliuoti žinią ir pritraukti į mūsų kraštą lankytojų. O progų tam yra, mat jau ateinančiais metais sueina 90 metų, kai Kudirkos Naumiestyje pastatytas skulptoriaus Vinco Grybo paminklas Vincui Kudirkai, 85-eri metai, kai per Šešupę pastatytas tiltas, pavadintas Lietuvos himno autoriaus garbei.

„Išties daug akcentų ir jeigu dar 2025-aisiais pavyktų tapti Mažąja kultūros sostine, tai tikiu, kad pavyktų padaryti dar vieną traukos centrą Lietuvoje“, – kalbėjo D. Jakavičius.

Neabejotinai sutikta ir su tuo, kad prie Kudirkos Naumiesčio vardo sklaidos nemažai prisidėjo Jonas Valaitis su savo Bulvės muziejumi, tačiau dabar jau kalbama ir apie labiau akademinės bendruomenės įtraukimą. Apie tai prabilo tarybos narys, kraštotyrininkas Raimondas Daniliauskas.

„Turime vienintelę Lietuvoje vietą, kur yra kapas, paminklas, yra muziejus, gal reikėtų labiau pasidomėti valstybiniu lygiu, nes akademinė bendruomenė, manau, tikrai suinteresuota, kad tokia vieta kaip Kudirkos Naumiestis būtų labiau išnaudota“, – mintimis dalijosi R. Daniliauskas ir pridūrė, jog išties garbė šiam miestui, kad kitais metais supuola tiek akcentų ir tuo reikėtų pasinaudoti.

„Istoriją galima pateikti ir per žydus, ir per lenkus ar karalių Vladislovą <...>. Juk arčiausiai siena, į kurią galima pažiūrėti. Kodėl negalima su lazerinėmis projekcijomis iš senų nuotraukų tamsoje sukurti miestą, kurio iš tikro nėra, tačiau kas visa tai turi daryti?“ – svarstė D. Jakavičius.

Meras kalbėjo, kad apskritai „kultūros įstaigoje, kultūros sektoriuje nelikę generuojančio idėjas žmogaus“ ir pripažino, kad ne tik Kudirkos Naumiestyje yra neišnaudotas potencialas, bet ir Sudargo piliakalnių nemokame parodyti, jų nėra net lankomiausiųjų dešimtukyje, nors, mero nuomone, jie net Kernavę savo grožiu lenkia.

Į diskusiją įsiterpęs tarybos narys ir menininkas Algimantas Vorevičius neištvėrė.

„Kokio velnio sunaikinote kultūros skyrių? Kada grąžinsite? Buvęs meras iš šitos kėdės, ir ne tik, ne kartą sakė – Vorai, būk ramus, prie kultūros centro įkursime etatą, kuris generuos idėjas, kažką kurs, o ne popierius rašys, o viską suks. Aišku, tokį žmogų rasti be proto sunku, bet kur tas etatas?“ – mintimis dalijosi menininkas, bet konkretaus atsakymo nesulaukta, mat kita valdžia, o Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas ramino, jog nereikėtų taip transliuoti, kad esą kultūra sunaikinta...

„Žodis – sugriauta, tai atrodo, jog sėdim ir specialiai ją griaunam. Tai paprieštaraučiau“, – sakė D. Aštrauskas.

Visgi, mero nuomone, sujungus kultūros įstaigas ir padarius iš jų padalinius, žmonėms nesugrįžta tas šeimininkiškumo ir idėjų generavimo jausmas.

Tad laikas parodys, kur link bus judama kitais metais ir kiek vaisių duos išsakytų idėjų ir planų įgyvendinimas.