Šiais metais scenoje žiūrovai išvydo ne tradicinę pasaką, o visiškai originalią „Dvylikos mėnesių“ interpretaciją, kurią sukūrė apie 90 atlikėjų – šokėjų, dainininkų, aktorių ir cirko artistų. D. Pavalkio nuotr.
Jau tapo tradicija prieš šv. Kalėdas susitikti Šakių kultūros centre. Šįkart vaikai galėjo ne tik stebėti kalėdinį spektaklį „12 mėnesių“, bet ir patys jame dalyvauti. Tai šiemet leido padaryti ir pasirinktas pamokos formatas. Apie 90 atlikėjų sukūrė valandos trukmės muzikos ir garso, šokio ir dainų bei cirko pasirodymų kupiną reginį, kuris per dvi dienas surinko pilnas jaunųjų žiūrovų sales. Jį penkių seansų metu stebėjo ne tik mūsų, bet ir kaimyninių rajonų vaikai.
Jei ankstesniais metais kalėdiniame spektaklyje buvo pateiktos pasakų apie princą, miegančiąją gražuolę, sniego karalienę, o praėjusiais metais ir „Coliukės“ versijos, tai šių metų istorija gerokai skyrėsi nuo vyresnio amžiaus žmonių gerai žinomos pasakos „Dvylika mėnesių“ originalo. Spektaklio sumanytoja, scenarijaus ir kostiumų autorė, choreografė ir režisierė Šakių kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkė Laura Saunorienė pasakojo, kad šio pastatymo vizija jai gimė žiūrint vokiškąją „Dvylikos mėnesių“ versiją, kurioje kiekvienas mėnuo sukūrė atskirą personažą.
Pasak Lauros, ji sulietuvino matytą istoriją ir sukūrė visiškai originalią interpretaciją – simbolinę vienų metų apžvalgą, kurios metu paminimos svarbiausios kiekvieno mėnesio datos, skamba populiariausios, čia pat scenoje atliekamos lietuviškos dainos, kurias visi žino ir moka. O pats spektaklis tapo pusiau edukacinis, pusiau pamoka, kurios metu reikėjo sudėlioti, kuris mėnuo po kurio eina, kokią atsineša spalvą, kokias emocijas.
Kalėdiniame spektaklyje vaidino, dainavo, šoko ir cirko triukus atliko Šakių kultūros centro Zanavykų teatras (vad. Gražina Guzovijienė), Šakių kultūros centro vaikų muzikos grupė „Šmiki šmaki“ (vad. Jevgenijus Rutkauskas ir Aušrinė Stankaitienė), Šakių kultūros centro Lauros šokio teatras ir prie jo prisijungusios Šakių meno mokyklos šokėjos (vad. L. Saunorienė), Šakių cirko mokyklos studija „Šypsena“ (vad. Itana Januševičienė), Šakių dramos studijos aktoriai (vad. Vilija Meškaitienė), taip pat „Sielos draugų“ teatro grupė (vad. G. Guzovijienė) ir kiti kviestiniai aktoriai, kurie pirmą kartą scenoje išbandė vaidybos meną.
Spektaklio režisierė išdavė, kad šiame amplua anksčiau nėra pasirodę folkloro ansamblio „Šakija“ vadovė Virginija Snudaitienė (Rugsėjis), Zanavykų teatro vadovė G. Guzovijienė (Gruodis), šakietis visuomenininkas Mantas Aleksa (Birželis) ir UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“ darbuotojas Edgaras Gabševičius (Sausis). Jau antrus metus kalėdiniuose spektakliuose dalyvauja šiemet mokytojo vaidmenį atlikęs Saulius Urbanavičius iš Šakių kultūros centro Gelgaudiškio padalinio.
„Džiugu, kad turim tokių žmonių, kurie prisijungė prie aktorių komandos iš pašalies, nes surasti 12 pagrindinių aktorių buvo pakankamai sunku“, – atviravo L. Saunorienė, kalbėdama apie įvykių dinamiką scenoje, kur mėnuo keitė mėnesį, vieną istoriją kita.
Kaip ir kiekviename kūrinyje, buvo neapsieita be meilės ir blogiečio vaidmens. Kadangi vasara yra vestuvių metas, tai Birželis paskatino susituokti Liepą ir Rugpjūtį, o Lapkričiui atiteko pikčiausio ir niūriausio veikėjo vaidmuo, ant kurio buvo supykę visi mėnesiai todėl, kad šis panoro užsibūti ilgiau ir palikti pasaulį tamsoje, kad nereikėtų nei saulės, nei jūros, nei sodinti, nei sėti.
Turbūt nėra nė vienos istorijos be gėrio ir blogio kovos, kurios pabaigoje dažniausiai viskas baigiasi laimingai. Taip ir spektaklio pabaigoje Gruodis visus sutaiko ir kviečia nesipykti.
„Čia ir yra simbolika. Metus sudaro 12 mėnesių, – pabrėžė L. Saunorienė. – Nė vieno mėnesio iš laiko rato išmesti negalim – norim ar nenorim, laikas bėga, mėnesis keičia mėnesį, o metai pasibaigia Kalėdomis. O tai yra susitaikymo metas. Todėl Gruodis atneša šviesą, atneša lemputes. Norėtųsi, kad atneštų sniegą. Metų gale, kad kaip bebūtų, turime viską pamiršti, nes netrukus laiko ratas prasidės iš naujo.“
Spektaklis, kaip Laurai įprasta, pastatytas su ypatingu atidumu muzikiniams bei vizualiesiems sprendimams. O kad susiklijuotų ne tik sceninis veiksmas, bet ir vaizdas, visus kostiumus siuvo pati režisierė. Pasak jos, buvo ir taip, kad, siuvant rūbus, mintis, kaip turėtų atrodyti vienas ar kitas veikėjas, pasikeisdavo net keletą kartų. Įdomi detalė, kad šių metų spektaklio kostiumams buvo sunaudota apie 600 m juostelės.
L. Saunorienės teigimu, prie kalėdinės istorijos sukūrimo gerai padirbėjo visa Šakių kultūros centro kūrybinė komanda: scenografė Lina Vaivadienė, garso operatorius Algimantas Dielininkaitis, šviesų režisierius Erikas Kasparaitis, prie spektaklio veikėjų įvaizdžio sukūrimo prisidėjo grimo meistrė Lilija Maksvytė.
Spektaklio režisierė išdavė, kad šiame amplua anksčiau nėra pasirodę folkloro ansamblio „Šakija“ vadovė Virginija Snudaitienė (Rugsėjis), Zanavykų teatro vadovė G. Guzovijienė (Gruodis), šakietis visuomenininkas Mantas Aleksa (Birželis) ir UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“ darbuotojas Edgaras Gabševičius (Sausis). Jau antrus metus kalėdiniuose spektakliuose dalyvauja šiemet mokytojo vaidmenį atlikęs Saulius Urbanavičius iš Šakių kultūros centro Gelgaudiškio padalinio.
„Džiugu, kad turim tokių žmonių, kurie prisijungė prie aktorių komandos iš pašalies, nes surasti 12 pagrindinių aktorių buvo pakankamai sunku“, – atviravo L. Saunorienė, kalbėdama apie įvykių dinamiką scenoje, kur mėnuo keitė mėnesį, vieną istoriją kita.
Kaip ir kiekviename kūrinyje, buvo neapsieita be meilės ir blogiečio vaidmens. Kadangi vasara yra vestuvių metas, tai Birželis paskatino susituokti Liepą ir Rugpjūtį, o Lapkričiui atiteko pikčiausio ir niūriausio veikėjo vaidmuo, ant kurio buvo supykę visi mėnesiai todėl, kad šis panoro užsibūti ilgiau ir palikti pasaulį tamsoje, kad nereikėtų nei saulės, nei jūros, nei sodinti, nei sėti.
Turbūt nėra nė vienos istorijos be gėrio ir blogio kovos, kurios pabaigoje dažniausiai viskas baigiasi laimingai. Taip ir spektaklio pabaigoje Gruodis visus sutaiko ir kviečia nesipykti.
„Čia ir yra simbolika. Metus sudaro 12 mėnesių, – pabrėžė L. Saunorienė. – Nė vieno mėnesio iš laiko rato išmesti negalim – norim ar nenorim, laikas bėga, mėnesis keičia mėnesį, o metai pasibaigia Kalėdomis. O tai yra susitaikymo metas. Todėl Gruodis atneša šviesą, atneša lemputes. Norėtųsi, kad atneštų sniegą. Metų gale, kad kaip bebūtų, turime viską pamiršti, nes netrukus laiko ratas prasidės iš naujo.“
Spektaklis, kaip Laurai įprasta, pastatytas su ypatingu atidumu muzikiniams bei vizualiesiems sprendimams. O kad susiklijuotų ne tik sceninis veiksmas, bet ir vaizdas, visus kostiumus siuvo pati režisierė. Pasak jos, buvo ir taip, kad, siuvant rūbus, mintis, kaip turėtų atrodyti vienas ar kitas veikėjas, pasikeisdavo net keletą kartų. Įdomi detalė, kad šių metų spektaklio kostiumams buvo sunaudota apie 600 m juostelės.
L. Saunorienės teigimu, prie kalėdinės istorijos sukūrimo gerai padirbėjo visa Šakių kultūros centro kūrybinė komanda: scenografė Lina Vaivadienė, garso operatorius Algimantas Dielininkaitis, šviesų režisierius Erikas Kasparaitis, prie spektaklio veikėjų įvaizdžio sukūrimo prisidėjo grimo meistrė Lilija Maksvytė.