Dar prieš didžiąsias metų šventes Gelgaudiškio dvaro ir parko teritoriją apgaubė šventinė nuotaika. Čia sužibo ne viena, o dvylika eglučių, dvaro varpinėje duris atvėrė unikali prakartėlė, kur lankytojus kalbino naminių paukščių būrys. Na, o svarbiausias šventės akcentas – vienintelio sertifikuoto Zanavykų krašto Kalėdų Senelio Liociaus paieškos. Jis, įsikūręs medžiotojų namelyje, su dovanomis laukė ir vaikų, ir suaugusiųjų.

Pasak Gelgaudiškio bendruomenės centro „Atgaiva“ pirmininkės Ilonos Šeflerienės, toks didelis renginys bendruomenės ir dvaro nuomininko – MB „Renginių grupė“ vadovo Virginijaus Visockio iniciatyva Gelgaudiškyje organizuotas pirmą kartą.

„Norėjosi, kad kuo daugiau gelgaudiškiečių apsijungtų ir dalyvautų pačiame pasirengimo šventei procese“, – apie dar gruodžio 16-ąją vykusį renginį atviravo I. Šeflerienė.

Todėl prie šventės sukūrimo prisidėjo ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Iš seniūno suorganizuotų eglišakių Gelgaudiškio pagrindinės mokyklos ir „Šaltinio“ ugdymo centro auklėtiniai ir jų mokytojai padarė gausybę nykštukų, kuriuos, kaip ir priklauso, papuošė raudonomis nykštukų kepuraitėmis.  

Bendruomenės pirmininkė pasakojo, kad prakartėlės atsiradimas dvaro varpinėje buvo V. Visockio mintis. Prakartėlės personažus pagamino ir padovanojo gelgaudiškietis Mindaugas Laurinaitis ir jo šeimyna, o prie jos apipavidalinimo prisidėjo ir bendruomeniečiai, suorganizavę ir tvorelę, ir šieną, ir kitus, atrodo, visai nereikšmingus, tačiau būtinus dalykus.

Gyvybę prakartėlei įkvėpė Aurelijos Stankevičienės cholmogorų žąsys ir mulardų antys bei Žanetos Bataitytės triušiai ir vištos. Pasak Žanetos, gyvūnėlių akys priminė, kaip mums reikia vienas kito kiekvieną dieną ir minutę, gagenančios žąsys neleido būti tyloje, nes būti tarp žmonių, rūpintis vienas kitu yra mūsų gimimo priedermė.

Dvaro prieigose šurmuliavo šventinė mugė, kurioje kiekvienas galėjo įsigyti savo mėgstamą skanėstą ar surasti artimam žmogui dovanėlę, sukurtą mūsų krašto darbštuolių. Tuo metu miške, Pakaruoklio kalno aikštelėje, degė laužai. Čia buvo galima ne tik sušilti, bet ir papramogauti – patiems išsikepti saldžiųjų zefyriukų. Ši atrakcija sužavėjo ne tik vaikus, bet ir jų tėvelius, kuriuos degantys laužai nukėlė į jų vaikystės laikus.

Šalia įsikūrusi kavinė-baras „Vakarų užuovėja“ siūlė pasistiprinti karštu maistu, kad, atgavę jėgas, visi galėtų pratęsti kalėdinio namelio paieškas, kur šventiniu laikotarpiu buvo įsikūrusi Kalėdų Senelio Liociaus rezidencija.

Kaip informavo I. Šeflerienė, Gelgaudiškio bendruomenės centras „Atgaiva“ turi net oficialų visiems Lietuvos Kalėdų Seneliams vadovaujančio Senelio Kalėdos dekretą, kuriame nurodoma, kad Zanavykijos žemėse jis savo vietininku skiria Kalėdų Senelį Liocių ir įgalioja Gelgaudiškio miške esančiame medžiotojų namelyje įkurti jo rezidenciją.

Kalėdų Senelis Liocius (Edgaras Gabševičius) su savo pagalbininke Snieguole (Edita Gabševičiene) ir nykštuku (Giedriumi Gabševičiumi) vaikams ir suaugusiems, užsukusiems į kalėdinį namelį, išdalino daugiau nei 300 dovanėlių. Pasibaigus šventei, Kalėdų Senelis išvyko, tačiau neišdalintas dovanėles, skirtas bendruomenei, paliko ir pažadėjo kitais metais sugrįžti su dar didesniu maišu dovanų.

Likusias netoli 100 dovanėlių sutiko priimti Gelgaudiškyje įsikūrusi „Aibės“ parduotuvė ir „Senukai“. Čia galima išsirinkti labiausiai patikusią dovanėlę ir paremti bendruomenės idėją kasmet organizuoti tokią šventę.

Temstant sušvito 12 eglučių, kurias puošė miesto įstaigos ir organizacijos. Eglutės simbolizavo gelgaudiškiečių troškimą ateinančius 12 mėnesių gyventi šviesoje ir taikoje. Vakarą pratęsti ir pasimėgauti mūsų krašto poniškomis privilegijomis kiekvienas galėjo dvaro oficinoje duris atvėrusioje kavinėje „Dvaro sodas“.

I. Šeflerienė atskleidė bendruomenės norą, kad ateityje Gelgaudiškis gruodžio mėnesį taptų kalėdiniu miesteliu, apie kurį garsas eitų ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje, nors ir šiųmetinė šventė sulaukė gausybės teigiamų įvertinimų ir atsiliepimų.