Prieš pat Kalėdas Zanavykų muziejaus erdves papuošė ypatingi darbai – ikonos, atkeliavusios iš Ukrainos Radomyšlio pilies kolekcijos. Ikonų paroda „Jų akys žvelgia į sąžinę“ kelionę per parodų sales pradėjo nuo A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus šių metų pradžioje, per ukrainiečių Kalėdų šventes. Paroda Zanavykų muziejuje bus eksponuojama iki 2024 m. sausio 19 d.

Zanavykų muziejaus etnografė Renata Kutkienė pasidžiaugė, kad pagaliau paroda atkeliavo ir į Zanavykų muziejų. Čia eksponuojami Ukrainos sakralinio meno pavyzdžiai laimingai išvengę sunaikinimo ir radę laikiną saugų prieglobstį Lietuvoje. Tai milžiniško ukrainiečių kultūros paveldo lobyno trupinėlis, šiuo sunkiu Ukrainos valstybei metu tapęs kūrybinių galių ambasadoriumi.

„Kūriniai, atkeliavę į Lietuvą, kaip ir nuo karo pasitraukę ukrainiečiai – margaspalviai, tarsi atsitiktinai lemties susieti. Gal ne patys gražiausi, gal pirmiau restauratoriams, o ne ekspozicijai skirti, bet šiuo metu jie turi savitą misiją – tapti dvasinio atokvėpio erdve pirmiausiai ukrainiečiams, laikinai gyvenantiems Lietuvoje“, – mintimis dalijosi R. Kutkienė.

Karo metu gimusią idėją nors dalį Ukrainos meno vertybių perkelti į Lietuvą įgyvendino kolekcijos savininkė – Ukrainos namų ikonų ir senienų muziejaus „Ukrainos dvasia“ įkūrėja Olga Bogomolec ir Ukrainos namų ikonų ir senienų muziejaus „Ukrainos dvasia“ direktorius Jurijus Rudnickis kartu su Anykščių krašto Garbės ambasadoriumi Ukrainoje Virginijumi Strolia.

„Ši paroda – tai dar 2019 m. pradėtos Anykščių ir Radomyšlio muziejų keitimosi parodomis tradicijos tąsa. Tačiau dabar tai vyksta nepaprastomis sąlygomis, kai Ukraina kovoja už savo nepriklausomybę prieš Rusijos agresiją. Todėl paroda „Jų akys žvelgia į sąžinę“ yra Ukrainos ir Lietuvos solidarumo santykių išraiška“, – kalbėjo R. Kutkienė.

Ikona yra didžiausias Ukrainos sakralinio meno pasiekimas. Būtent ikonose geriausiai įkūnyta Ukrainos žmonių tautinio savęs identifikavimo idėja. Ukrainos ikonų tapybos ištakos siekia Bizantijos kultūrą. Vėliau Ukrainos ikonų tapybą paveikė Europos menas, tačiau jai visada buvo būdingas nacionalinis savitumas ir nepakartojamas stilius. Tai iškalbingai liudija parodoje pristatomi darbai.

Tarp parodos eksponatų – Šv. Arkangelo Mykolo ikonos, Angelo sargo, Dievo Motinos Nugalėtojos, Šv. apaštalų Povilo, Jono, Tomo, Baltramiejaus, Luko, Petro bei kitų, Švč. Mergelės Marijos. Itin išskirtinė ikona – Šv. Mikalojus stebukladarys, pagaminta iš skalūno (apie XVI–XVIII a.). Akį traukia ir medinės sparnuotos angelo galvutės. Visi darbai tarsi pasakoja universaliąją krikščionybės istoriją. O Švenčiausios Mergelės Marijos ikona, kaip tikima, yra ypatinga – malda prie jos suteikia malonę besimeldžiančiam.

Kaip ankstesnių parodų pristatymų metu yra pasakojęs eksponatus šiai parodai parinkęs J. Rudnickis, ukrainietiškų ikonų ypatumas – konservatyvios stačiatikių sakralinio meno tradicijos derinys su Vakarų Europos Renesansu. Pastaroji į Ukrainą skverbėsi mūsų bendrų valstybių – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos – gyvavimo laikotarpiu. Net ir iširus šioms valstybėms, o Ukrainai tapus Rusijos imperijos dalimi, europietiškų tendencijų įtaka išliko iki XX a. pradžios. Pirmiausia ji pasireiškė tuo, kad Biblijos pasakojimų veikėjai buvo vaizduojami kaip gyvi žmonės, su kūnu ir krauju, su jiems būdingais žmogiškais jausmais ir emocijomis.

O kas yra ikona? Bizantijos apeigų Rytų Bažnyčios paveikslas, vaizduojantis Jėzų Kristų, Švč. Mergelę Mariją, šventuosius arba evangelinius siužetus. Ikona, kaip garbinimo objektas, tapoma ant sauso medžio lentos pagal tradicinius ikonografijos kanonus.

Pirmosios Jėzaus Kristaus ikonos atsirado stebuklingu būdu (tarp jų – kenčiančio Kristaus atvaizdas, atsispaudęs ant Veronikos skarelės ja nušluosčius Kristaus veidą), o pirmąsias Švč. Mergelės Marijos ikonas nutapė apaštalas Lukas. Seniausios išlikusios ikonos yra iš VI a.,  bet manoma, kad ikonos buvo naudojamos jau pirmaisiais krikščionybės amžiais. Lietuvoje pirmosios ikonos žinomos iš XIV a. antros pusės.

Paroda nepaliko abejingų, juolab kad galbūt ne kiekvienas iš arti yra matęs ikoną. Parodos atidarymo metu kalbėjusi šios parodos ambasadorė, savivaldybės Kultūros ir meno tarybos pirmininkė Rima Rauktienė kvietė šiandien, kai jau antras Kalėdas visas pasaulis švenčia karo kontekste, susimąstyti ir šiluma dalintis visada ir su visais.

Savo pojūčiais pasidalino ir Zanavykų muziejaus direktorė Rima Vasaitienė vildamasi, kad parodą aplankys ir mūsų rajone gyvenantys ukrainiečiai. Direktorės tvirtinimu, karas Ukrainoje naikina ir istorinę atmintį, griaunami muziejai, šalies agresorės kariuomenė niokoja, griauna ir grobsto, pasisavina Ukrainos kultūrinį paveldą.

„Kas išliks ateinančioms kartoms? Mokymų metu girdėjom žiaurių faktų, kad vertingus vieno Ukrainos muziejaus aukso eksponatus muziejininkai užbetonavo. Tačiau rusai po vieną plytą išrankiojo, žinojo, kankino muziejaus direktorę, kuri priverstinai turėjo pasakyti, kur tos vertybės yra, – pasakojo R. Vasaitienė. – Mes, Lietuvos muziejininkai, taip pat nesam saugūs, nes niekas nežino, kaip ir kada gali atsitikti tokie dalykai ir Lietuvoje.“

Kiek linksmesnės gaidos įnešė Šakių r. meno mokyklos atlikėjai, jaukumą dovanojo tautodailininkė Elena Kudirkienė, kviesdama išsikarpyti po angelą.