Dirbtinis intelektas – galingas įrankis, bet... be jausmų

Tina Sarapinienė puikiai suvokia dirbtinio intelekto privalumus, galimybes, tuo kasdien naudojasi tiesioginiame darbe ir kūryboje, bet neslepia, kad atsidūrę kai kurių žmonių rankose dirbtinio intelekto įrankiai gali kelti grėsmę. M. Sarapino nuotr.

Dirbtinis intelektas šiuo metu yra ant bangos – tiek žiniasklaidos dėmesio, tiek pokalbių apie jį beveik neįmanoma išvengti. Tačiau ir pats supratimas apie dirbtinį intelektą visų yra skirtingas: vieni čia visiški pradinukai, kitiems jis susijęs su dirbtinės gyvybės formomis, kurios gali pranokti žmogaus intelektą, o treti beveik bet kurią duomenų apdorojimo technologiją vadina dirbtiniu intelektu. Faktas tas, kad dažnokai jau ir dabar posakis „reikia pamatyti, kad patikėtum“ nebėra teisingas, o ką dar atneš ateitis?..

 

Su šakiete reklamos specialiste Tina Sarapiniene kalbamės apie dirbtinio intelekto privalumus, galimybes, nepamiršdamos trūkumų ir grėsmių, nes moteris šiuos įrankius naudoja kasdien tiek tiesioginiame darbe, tiek kaip laisvai samdoma specialistė, o jei dar paroje lieka laiko – pasileidžia į širdžiai mielą kūrybą, kuri jai atveria duris į parodas ir į jos darbus norinčių įsigyti širdis bei namus.

 

Teisybės dėlei būtų pravartu prisipažinti, kad esu visiška pradinukė dirbtinio intelekto klausimais: skaitau popierinius laikraščius ir knygas, dievinu matydama ant drobės meistriškai tapytojo suguldytus dažų sluoksnius, valandų valandas galiu vartyti fotomenininkų albumus. Jau daugiau nei trylika metų Šakiuose gyvenanti ir besidarbuojanti Tina daugeliui mano išvardytų pomėgių pritaria ir skatina nebijoti, jog jiems vietos ateityje nebeliks. Veikli moteris, nors nestokoja tiesioginių darbų, naminių pareigų, prieš ketverius metus, per patį karantiną, galutinai pakluso ilgai brandintai idėjai, kad laikas žengti žingsnį savirealizacijos link. Kadangi tiek jos išsilavinimas, tiek darbinė veikla nuolat sukosi apie reklamos sritį, marketingą, ji nusprendė laisvu laiku padirbėti, liaudiškai tariant, „ant savęs“. Pripažįsta, kad tokiam žingsniui prireikė nemažai pasiryžimo, tačiau, atsiradus pirmiesiems nuolatiniams klientams, ryžosi ir nesigaili: „Norėjosi savirealizacijos, nors paroje laiko turiu tiek, kiek ir kiekvienas – tik 24 valandas. Kad suspėčiau tai, ką susiplanavusi, stengiuosi pasitelkti efektyvią laiko vadybą. O ji paremta paprastais principais – jei gaminu pietus, tai juos ir gaminu, jei laikas vaikų būreliams, tai tam ir skiriu laiką, jei dirbu, tai nesiblaškau ir koncentruojuosi į darbus... Gal tik miegu per mažai...“ 

Paveikslą su saulėgrąžomis, kaip ir kitus savo kūrinius, Tina sukūrė pasinaudodama mėgstamu dirbtinio intelekto įrankiu ir nusprendė laimę pabandyti Majamyje vykusiame konkurse. Pasisekė – kūrinys buvo atrinktas ir keletą dienų eksponuojamas šio meno gerbėjams.

 

Kadangi nuo 2018 m. Tina yra Lietuvos marketingo asociacijos narė, visada žengia koja kojon su naujovėmis. 

„Ypač marketingo srityje turi visada būti ant bangos, nes kai pagalvoju, ką mokiausi studijuodama ir kaip yra dabar, tai viskas iš esmės pasikeitė – liko gal tik pati abėcėlė, o visa kita yra nuolatinis tobulėjimas“, – atvirai kalba pašnekovė. 

Todėl ir dirbtinis intelektas jai jokia naujiena. Be to, sako ji, jis atėjo ar ateis į kiekvieno gyvenimą. Ieškant dirbtinio intelekto apibrėžimo, galima rasti, kad jis apibūdinamas kaip skaitmeninių technologijų naudojimas siekiant sukurti sistemas, galinčias atlikti užduotis, kurioms paprastai reikalingas žmogaus intelektas. Kitaip sakant, jis leidžia techninėms sistemoms suvokti savo aplinką, susitvarkyti su tuo, ką suvokia, ir išspręsti problemas, siekiant konkretaus tikslo. Kompiuteris priima duomenis (jau parengtus ar surinktus per savo jutiklius, pavyzdžiui, vaizdo kamera), juos apdoroja ir reaguoja. Todėl nuolat tobulėjantį dirbtinį intelektą naudoja nuo gimnazisto, studento ar vadybininko iki karo stratego. 

„Savaime dirbtinio intelekto įrankiai labai geras dalykas, bet svarbu, kieno rankose jie atsidurs, kokiems tikslams bus naudojami“, – atvirai sako Tina ir pripažįsta, kad ir Lietuvoje jis sparčiai skinasi kelią. Tačiau nors dirbtinis intelektas ir sugeba parašyti trumpą reklaminį tekstą, surasti skaniausio obuolių pyrago receptą ar papasakoti viską apie Antrąjį pasaulinį karą, anot pašnekovės, galima pasitikėti tik pačiais surastais faktais, nes lietuviškai  jis dar neištobulintas ir tekstai nebus sklandūs, todėl norinčiam lengvo kąsnio vis tiek dar teks pačiam padirbėti. 

„Žinau, kad gimnazistai tikrai jau naudojasi dirbtiniu intelektu mokydamiesi. Tą daro ir suaugusieji, kurių gyvenimo tempas toks, jog norisi važiuojant automobiliu ir stovint didmiesčio kamščiuose pasinaudoti dirbtinio intelekto įrankiais ir visą aktualiausią tos dienos informaciją apie kurią nors sritį gauti tiesiog čia pat ir jau įgarsintą, negaištant laiko laikraščių ar naujienlaiškių skaitymui“, –  pasakoja Tina. 

Nors dirbtinio intelekto įrankių yra daugybė, Tinai aktualiausi tie, kurie padeda kurti vaizdus. Išbandžiusi keletą, pasirinko tokį, kuris patogiausias. Kaip jie veikia? 

„Trumpai tariant, tu parašai užduotį, ją stengiesi suformuluoti taip, kad galutinis vaizdas būtų kuo arčiau to, kurį nešiojiesi vaizduotėje“, – paaiškina. 

Tai tuomet kiekvienas, dirbtiniam intelektui padedant, gali kurti šedevrus? Tina šypsosi: „Profesionaliai ir techniškai suformuluoti užduotį gali tikrai ne kiekvienas. Be to, reikia išmanyti algoritmus, o svarbiausia – dar ir savyje turėti kūrybingumo, viziją, vaizduotę.“ Trumpiau tariant, neišmanančiam dirbtinio intelekto įrankiai tebus paikas pažaidimas, o išmanantiems – tai kasdienio darbo įrankis. Pašnekovė patikina, kad tiesioginiame savo darbe ji tuos įrankius su malonumu naudoja ir džiaugiasi privalumais, o kad visu pajėgumu atsiskleistų asmeninė kūryba, dar dažnokai pritrūksta laiko, todėl daug darbų nugula į stalčius. Tačiau ji puoselėja viltį artimoje ateityje viską, ką sukuria, ištraukti į dienos šviesą, aktyviau viešinti socialiniuose tinkluose, nors jau ir dabar veikia jos puslapis „Rising Garden“, elektorinė parduotuvė, ji pasirašiusi sutartis su platformomis, kuriose buriasi vizualių menų kūrėjai. Be to, Tina jau pernai spėjo pasitikrinti, ar gerai įvaldžiusi dirbtinio intelekto įrankius. Praėjusių metų pabaigoje ji savo darbą pateikė organizacijos Expo metro inicijuotoje parodoje Majamyje ir jis buvo atrinktas, atspausdintas ir taip tapo matomas daugybei meno mylėtojų. 

„Kai pradedi domėtis kuria nors sritimi, tai žinios ir naujienos tarsi pačios savaime ateina, – sako ji. – Taip ir šis konkursas, kuris kvietė menininkus entuziastus siųsti savo darbus – tapybą ar fotografiją. O kadangi nebuvo draudžiama naudotis dirbtinio intelekto įrankiais, nuspendžiau pabandyti.“ 

Tarp gausybės pasaulio meno entuziastų buvo dviejų lietuvių darbai. Vienas jų – Tinos, kuris ir buvo tris dienas eksponuojamas Majamyje. 

„Siunčiau vieną darbą, kuris man arčiausiai širdies. Jis apie šviesą, svajones, subtilius dalykus, kuriuos kiekvienas įžvelgs savaip“, – pasakoja darbą rodydama Tina ir priduria, kad nors kol kas už Atlanto atsidūrė tik darbas, ji turi viltį kada nors tokiose parodose dalyvauti ir pati.  

Ar kurdama su kuo nors tariasi, priima kritiką, klausia vyro fotografo patarimo? Ji šypsosi, kad kai kuria sau, pasikliauja tik pati savimi, o visiems skeptikams, sakantiems, kad „čia juk ne tu pati sukūrei“, draugiškai argumentuoja: „ Nors paveikslus ir ne pati piešiau, bet idėja, vizija autentiška, gimusi mano galvoje. Čia panašiai kaip režisierius, kuriantis filmo viziją, o ją padeda įgyvendinti aktoriai ir visa kino kūryboje reikalinga komanda.“ 

Baigdamos, atrodo, neišsemiamą pokalbį apie šią plačią temą, paliečiame ir kur kas mažiau džiuginantį dirbtinio intelekto aspektą. Kaip dėl nuogąstavimų, kad pasiklysime matydami vaizdus – nebeatskirsime realybės nuo dirbtinio intelekto sukurto produkto, o tapytojai, muzikai ir kiti kūrėjai liks be darbo?.. Tina čia iškart pripažįsta, kad kai dirbtinio intelekto įrankiai atsiduria profesionalų rankose, atskirti, kas yra kas, išties nelengva. 

 

„Jau dabar yra atvejų, kad karo propagandai pasitelkiamas dirbtinis intelektas... Yra daug pavojų, nes dirbtinis intelektas – labai naujas dalykas, dar iki galo nepažintas, todėl elgtis reikia labai atsargiai, nereikia prarasti kritinio mąstymo, smalsumo, privaloma tikrinti faktus keliuose šaltiniuose, nepasiduoti internetiniam tinguliui. O kūrėjai tikrai neliks be darbo, nes dirbtinis intelektas, priešingai nei gyvas žmogus, neturi jausmų, o iš čia juk ir kyla visa kūryba...“ – sako Tina Sarapinienė.

 

Lina Morkūnienė

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Antra olimpiada be Lietuvos krepšinio rinktinės. Kaip vertinate?

klausimelis 07 12Edmundas iš Šakių:

Visi lietuviai krepšinį žiūri, tai ir aš stebėjau, bet įspūdžiai labai blogi, nuotaikos liūdnos. Neįsivaizduoju, kodėl yra taip, kaip yra, bet kaltinti žaidėjų neskubu. Anksčiau parsiveždavo medalius, dabar be nieko liekame – pagal mane paruošime spragos atsiranda. Kaip bebūtų, nors Lietuva ir nepateko, Olimpines žaidynes vis tiek žiūrėsiu. 

klausimelis 07 12 2

Nerijus iš Gelgaudiškio:

Olimpinio atrankos turnyro nežiūrėjau, neturėjau laiko, bet šiaip situacija seku. Liūdna, kad negavo kelialapio į Olimpines žaidynes. Jau antrąjį kartą nepatenkame, sunku vertinti, kas čia atsitiko, kokios to priežastys. Pats kadaise žaidžiau, bet mėgėjiškai, mokyklos laikais. Nors dabar ir nebežaidžiu, bet krepšinis man vis tiek yra numeris vienas – ne be reikalo vadinamas antra religija.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.