Trečiadienį Šakių viešojoje bibliotekoje atidaryta Gelgaudiškio padalinio bibliotekininkės Vilmos Gaidienės lėlių kolekcijos „Raganų puota“ paroda. Nors pati kolekcininkė teigė nežinanti, kiek raganų turi surinkusi, tačiau kiekybės ir nesiekianti. Džiaugiasi, jei kolekcija per metus pasipildo keletu raganaičių.

Šakių viešosios bibliotekos bibliotekininkė Rūta Višinskaitė, pristatydama V. Gaidienės lėlių kolekciją, priminė, kad tikėjimas raganomis buvo paplitęs beveik visoje Europoje ir rėmėsi pagoniškųjų tikėjimų liekanomis. Raganą – moterišką pasakų ir sakmių būtybę, turinčią stebuklingų galių, tik su krikščionybės atėjimu imta sieti su velniais ir demonais, o iki tol ji buvo laikoma ligų užkalbėtoja ir magijos žinove. 

Paklausta, kada prasidėjo Vilmos raganavimas, raganystės ir raganėjimas, ši juokavo, kad po tokio klausimo pasijautė it inkvizicijos teisme, tačiau nesutriko ir pareiškė, jog raganavimu neužsiima. Be to, jos kolekcijoje nėra toks didelis raganų skaičius.

Lėlių kolekcininkė pasakojo, kad raganas pradėjo kolekcionuoti prieš 20 metų, tačiau labai didelio skaičiaus nesurinko – užtenka, kad per metus į jos namus ateina po keletą naujų eksponatų. Į „Raganų puotą“ Šakių viešojoje bibliotekoje jų suskrido daugiau kaip pusė šimto. 

„Jas labai sunku suskaičiuoti. Išskrenda, parskrenda atgal. Vienos visai nerandu“, – pusiau rimtai, pusiau juokais kalbėjo V. Gaidienė ir pridūrė, kad raganos atkeliauja į jos namus iš įvairiausių pasaulio kampelių – Ukrainos, Švedijos, Danijos, Graikijos, todėl būtų įdomu ir žemėlapį susidėlioti. 

„Žmonės dažnai manęs klausia, kodėl aš renku raganas. Aš nežinau, kodėl aš jas renku. Tiesiog į mano namus atėjo viena raganėlė, kita. Artimųjų dėka pradėjo pildytis ta kolekcija. Pati rinkausi, pirkau įdomesnę, gražesnę“, – atviravo V. Gaidienė ir teigė, kad raganaitės skleidžia gerą aurą ir kažkokių didelių bėdų į namus neatnešė.

Pasak kolekcininkės, kai parodai iš visų kampų jas pradėjo rinkti, pamatė, kad raganų pilni namai, tačiau kai jos visos kartu sugrįš atgal, moteris teigė nežinanti, kur teks sutalpinti, nes laisvos vietos tarsi dingo.

Paskutinė ragana, kurią Vilma praėjusį šeštadienį pamatė sendaikčių krautuvėlėje, pasak jos, labai panaši į ją pačią. Tik kolekcininkė nesitikėjo, kad parodos atidarymo metu iš Šakių viešosios bibliotekos darbuotojų gaus ją dovanų savo kolekcijos papildymui. 

„Tegul ši ragana bus paskutinė“, – įteikdama iš medžio išdrožtą raganą kalbėjo Šakių viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Lina Eringienė, pridurdama, kad gal kada nors ir šiapus Nemuno bus įsteigtas raganų muziejus, nebūtinai tik Vilkijoje ar Utenoje.

„Mano raganų kolekcija – tik toks nekaltas žaidimas. Ragana atsirado nuo žodžio regėti, todėl turi intuiciją, antgamtines jėgas gydyti, pajausti, padėti. Mes, moterys, visos esame raganos ir skraidom tai su angelo sparnais, tai su šluotom“, – tvirtino Vilma, linkėdama visoms būti gerosiomis raganomis ir nešti gėrį.

V. Gaidienės lėlių kolekcijos „Raganų puota“ parodą Šakių viešosios bibliotekos periodikos skaitykloje galima apžiūrėti iki vasario 28 dienos.