Lietuvos valstybės atkūrimo diena paminėta ir žygiuojant į Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Justino Staugaičio bei Saliamono Banaičio tėviškes, į diplomatų Lozoraičių gimtąsias vietas Baltrušių kaime.

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse žvirgždaitiškiai išsirengė į tradiciniu tapusį žygį – į Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro J. Staugaičio tėviškę Tupikų kaime. Prie žygio prisijungė ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Dariaus ir Girėno apygardos 205-os pėstininkų kuopos kariai savanoriai, rajono meras Raimondas Januševičius, prie akmens, ženklinančio, kad 1866 m. šioje sodyboje gimė ir gyveno signataras, vyskupas J. Staugaitis, padėjęs atminimo gėlių puokštę. 

Šakių kultūros centro Griškabūdžio padalinio Barzdų salės kultūrinių renginių organizatorė Rimvydė Ralickienė pakvietė sugiedoti „Tautišką giesmę“, priminė ir svarbiausius iškilaus kraštiečio gyvenimo ir veiklos faktus.

Žvirgždaičių seniūnė Giedrė Snudaitienė padėkojo visiems, stabtelėjusiems prie mūsų krašto istorijai svarbios vietos ir linkėjo visiems vienybės ir taikos. 

Tupikų kaime, po J. Staugaičio gimtinės ąžuolais, jau tradicija tapo sudainuoti dainą „Žemėj Lietuvos“, tad žygeiviai susikibę už rankų ir uždainavo, o dainos žodžius stiprus vėjas taip ir nunešė į ąžuolų viršūnes...

Švęsti Vasario 16-ąją tradicinių žygiu pradėjo ir Barzdų bei Baltrušių krašto žmonės. Pasak Barzdų salės kultūrinių renginių organizatorės Vlados Klimaitienės, kartu su Barzdų seniūnija, biblioteka, abiejų kaimų bendruomenėmis šiųmetį žygį paskyrė diplomatų Lozoraičių metams paminėti. Žygeiviai pirmiausiai uždegė žvakes prie Barzdų miestelio centre stovinčio Nepriklausomybės 10-mečio kryžiaus. Nuo jo pasuko iki Gražiškių koplytėlės, tiesa, automobiliais, čia juos pasitiko Barzdų klebonas Vytautas Mazirskas ir Gražiškių koplytėlės puoselėtoja Ingrida Dereškevičienė. Žygeiviai, apžiūrėję jos surengtą senų spaudinių parodą ir gavę klebono palaiminimą, jau pėsčiomis patraukė į Ambrasų kaimą. Čia yra vieno iš Lozoraičių giminės atstovų sodybvietė. Žygeivius pasitikusi apie Lozoraičių šeimos istoriją papasakojo, jų sodybų vietas parodė Lozoraičių giminės palikuonė Ramutė Lozoraitytė-Būtautienė, gyvenanti Baltrušiuose. 

Žygeiviams ji priminė, kad diplomato Stasio Lozoraičio šaknys – Zanavykijoje. Jo tėvas Motiejus gimė Baltrušių kaime. Jis garsus varpininkas, Vinco Kudirkos bendražygis. M. Lozoraičio tėviškėje Baltrušių kaime vykdavo varpininkų susirinkimai. Politikas ir diplomatas S. Lozoraitis gynė Lietuvos nepriklausomybės idėją sovietinės okupacijos metais. Jo sūnus Stasys Lozoraitis Lietuvoje vadintas vilties prezidentu.

„Lozoraičių sodybą, kur gimė Motiejus, ženklina akmuo varpininkams, pastatytas prieš 20-metį. Lozoraičių giminės, kilusios iš Baltrušių, šaknys siekia apie 220 metų. Džiaugiuosi, kad 2024 m. paskelbti diplomatų Lozoraičių metais. S. Lozoraitis, Lietuvoje vadintas vilties prezidentu, lankėsi savo senelio tėviškėje Baltrušiuose. Jo brolis Kazys buvo pirmasis Nepriklausomybę atgavusios Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto ir Maltos ordino. Lozoraičių sodyboje 1927–1944 m. veikė Baltrušių pradinė mokykla, kurios mokytoja buvo Lozoraitienė. Manau, mums, Baltrušių bendruomenei, yra kuo didžiuotis“, – kalbėjo R. Būtautienė. 

Vėliau Baltrušių lankoje žygeivius pasitiko Barzdų ir Baltrušių bendruomenių nariai, vaišino arbata, karšta sriuba. Barzdų seniūnė Jurgita Didžiulienė, pasveikinusi visus su Lietuvos gimtadieniu, padėkojo R. Būtautienei už istorijos pamoką, o V. Klimaitienė informavo, kad kraštiečiams Lozoraičiams paminėti šiemet liepos 11 d. bus surengtas prasmingas renginys.

Šventinį penktadienį Šakiečių bendruomenės centras tradiciškai pakvietė Lietuvos gimtadienį paminėti aplankant signataro S. Banaičio tėviškę, tad nemažas būrys žygeivių nuo Šakių miesto rotušės per Papartynų kaimą patraukė į Vaitiekupių kaimą. Atžygiuota ir stabtelėta prie kryžiaus, pastatyto Vaitiekupių kaimo ūkininkų 1928 m. Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio proga, čia buvo padėta atminimo puokštė. 

Žygeivius pasveikino ir ypač gausiu jaunimo dalyvavimu pasidžiaugė visuomenininkas, Giedručių kaimo gyventojas Gintautas Žulys. 

Šakiečių bendruomenės centro narys, vienas iš šio žygio organizatorių Vykintas Augustaitis prisiminė, kad būtent G. Žulio pavyzdys, kuomet jis kasmet Vasario 16-ąją pėsčiomis ar su slidėmis vienas keliaudavo į signataro tėviškę, paskatino Šakiečių bendruomenę prisijungti ir pakviesti žygiuoti ir kitus būtent taip prisiminti kraštietį signatarą.

„Gintautas pagarbą Banaičiui atiduoda nuolat, – kalbėjo V. Augustaitis visgi apgailestaudamas dėl ant kryžiaus jau nublukusio užrašo. – Mes einame ir eisime į Banaitynę... Tačiau norėtųsi, kad ir jauni žmonės praeidami paskaitytų, kas ant kryžiaus užrašyta. Kryžius į jokį paveldą neįrašytas, tai vietinės reikšmės paminklas, kuris, deja, jokiuose popieriuose nefigūruoja, nėra suinventorizuotas.“

Prie kryžiaus nuaidėjo trys pagarbos salvės, kurias atliko Lietuvos kariuomenės KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės 205-os pėstininkų kuopos kariai savanoriai.