Kultūros paveldo departamento Alytaus-Marijampolės teritorinio skyriaus komanda jau keletą metų rengia išvažiuojamąsias konsultacijas į įvairius miestelius ir kylančiais paveldosauginiais klausimais diskutuoja su vietinėmis bendruomenėmis. Anksčiau tokie susitikimai vyko Griškabūdyje, Kudirkos Naumiestyje, o pirmadienį – Kiduliuose. „Problemų šitam dvarely labai daug“, – jau susitikimo pradžioje patikino skyriaus vedėjas Alius Baranauskas.
Prisistatydama Alytaus-Marijampolės teritorinio skyriaus patarėja Violeta Kasperavičiūtė paminėjo, kad Kiduliai paveldosauginiu atžvilgiu išties išskirtiniai.
„Kidulių dvaro sodyba esate tikrai pagerbti, daug išlikusių pastatų. Sutvarkytas svirnas, rūmai. Bet yra dar 23 pastatai – vieni geresnės, kiti prastesnės būklės. Vieni priklauso savivaldybei, kiti pajininkams, kiti privatūs, dar kitų nuosavybė nesutvarkyta. Dalį pastatų administruoja „Šakių šilumos tinklai“, – kalbėjo V. Kasperavičiūtė ir pridūrė, kad teritorinis skyrius Kidulių dvaro sodybą šiais metais yra įsitraukęs kaip sustiprintos priežiūros objektą, tad kvietė konsultuotis, tartis, kaip turimą turtą tvarkyti, prižiūrėti, nes tai reikalauja ir specifinių žinių, o pagrindinis tikslas – išsaugoti unikalumą.
Skyriaus vedėjas A. Baranauskas įvardijo pagrindinę problemą – daug savininkų, kurių didžioji dalis pastatais nesirūpina.
„Problemų šitam dvarely labai daug, per paskutinius 10 metų restauruoti tik du pastatai. <...> Bet kiekvienas atvejis individualus, vieno recepto nėra“, – teigė jis.
Su tuo sutiko ir savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis. Tačiau jis pripažino, kad savivaldybė nėra pajėgi atstatinėti pastatų, nes nemaža jų dalis visiškai sukežę, tad kėlė klausimą, ar apskritai kai kuriuos iš jų verta kelti antram gyvenimui.
Griūvančio pastato, esančio greta sutvarkyto svirno, savininkas Gražvydas Mozūraitis klausimų turėjo skyriaus patarėjai Violetai Kasperavičiūtei bei teigė, kad prieš įsigydamas šį pastatą nežinojęs, jog tai valstybės saugomas turtas, bet specialistai aiškino, kad tai niekaip nekeičia nepriežiūros klausimo. D. Pavalkio nuotr.
„Daug pastatų, daug ir problemų, bet kai kur galime ir nelaimės sulaukti, ypač kur landžioja vaikai, nes jiems smalsu, o statiniai ant ribos. <...> Viena šeima irgi yra, būstas avarinis, nesutinka išsikelti, o kas atsakys, jei tas stogas užgrius“, – mintimis ir rūpesčiais dalijosi administracijos direktorius.
Anot svečių, kartais užtektų tiesiog langus ar duris užsandarinti, kad į objektus nepatektų pašaliniai, ir tam didelių investicijų nereikia. Tačiau kai kuriems žmonėms sudėtinga suprasti, kad ne kas kitas, o savininkai ir atsako už turimą turtą.
„Vieni nuo kitų stumia ir niekas nieko nedaro. Tai dabar viską norit savininkams suverst?“ – nesuprato viename iš pastatų daugiabutyje gyvenantis Romas, ar tai dabar jam ir prakiurusį stogą reikia keist...
„Tai kam tada tas paveldas?“ – kėlė klausimą jis.
Tačiau svečiai siūlė pasižiūrėti į Registrų centro duomenis ir aiškino, kad visų butų savininkai yra ir namo bendrasavininkai, tad niekas kitas, tik jie ir turi rūpintis turtu. Anot vedėjo, stogas nebūtinai turi būti iš čerpių, žiūrimas kiekvienas atvejis individualiai, vertinama, ar laikytų tokį stogą ir konstrukcijos, tad ragino ne savivale užsiiminėti, o kiekvieną atvejį analizuoti ir aptarti atskirai. 
D. Pavalkio nuotr.
„Tai gal tada reikia kelti klausimą, kaip tą turtą prižiūrėjote, kad jį tiek nugyvenote? Jei sakote, kad dabar nesutvarkys, nes pensininkai, bet tai 1993m. ar 1995 m. dar nebuvo tie žmonės pensininkai“, – bandė aiškinti paveldo departamento specialistai.
Visgi kad paveldo objektai yra it akmuo po kaklu, teigė ir kito pastato, esančio prie sutvarkyto svirno, savininkas Gražvydas Mozūraitis. Vyras tikino, jog pirkdamas pastatą esą net nežinojęs, kad tai paveldo objektas, o šį faktą sužinojęs tik po 11 metų. Be to, 2014 m. jis teigė gavęs raštą, kad tai valstybės saugomas objektas, nors Registrų centre įrašas apie tai atsirado tik 2020 m., tad prašė paaiškinti tokią situaciją ir teiravosi, ką ateityje jis dar gali sužinoti.
Paveldo departamento Alytaus-Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjas aiškino, kad pareiga registruoti Registrų centre atsirado vėliau ir yra atvejų, kad įrašai atsiranda ir po 30 metų, bet tai, anot A. Baranausko, niekaip nekeičia fakto, kad pastatą reikia prižiūrėti.
„Jūs žinojote, teisme ginčijote ir teismas pripažino, kad žinojote“, – teigė vedėjas, kuriam pritardamos specialistės retoriškai svarstė, kaip galima abejoti, kad pastatas ne paveldo objektas, jei jis stovi dvaro sodyboje.
G. Mozūraitis teigė, kad jeigu jis šį faktą būtų žinojęs, ko gero, pastato net pirkęs nebūtų, o dabar dėl teisinių niuansų jau praradęs du potencialius jo pirkėjus, tačiau vyras sakė pagal išgales pastatu rūpinasi, nors išorė išties nekokios būklės, stogas faktiškai įgriuvęs.
D. Pavalkio nuotr.
Konkretų klausimą dėl dirbtuvių stogo keitimo turėjo ir Kidulių seniūnė Renata Švelnytė-Mykolaitienė.
„Esame suplanavę keisti stogą, pusė stogo yra šiferio, pusė skarda, norėtume vientiso, tai kaip dabar daryti?“ – teiravosi seniūnė.
A. Baranauskas aiškino, kad norint daryti paprastą remontą, stogo dangos turi būti keičiamos analogiškomis, o jei norima vientisos – reikia projekto.
Visgi yra pastatų, sutiko A. Baranauskas, kur galima demontuoti likusį mūrą ir saugoti tik pastato vietą, tačiau nekart pabrėžė, kad apie kiekvieną pastatą reikia kalbėti ir vertinti atskirai, tad klausimų komanda sulaukė ne vieno. Dėl kai kurių objektų siūlė inicijuoti ir bešeimininkio turto procedūras, nes kitos išeities tiesiog nėra.
„Mūsų ausims būtų muzika, kad ateitų savininkas ir sakytų, jog aš tą, tą ir tą noriu daryti, ar galiu? Tada atvažiuotume, patartume, galime konsultuoti, net paraišką galime padėti užpildyti, ar žiūrėti kompensavimą. Bet turto valdytojai esate jūs ir iniciatyva turi būti iš jūsų pusės. Ne mes su jūsų namu kažką turime padaryti“, – susitikimą bandė reziumuoti V. Kasperavičiūtė, kvietusi daugiau kalbėtis, bendradarbiauti ir bendromis pastangomis bandyti išsaugoti kultūros paveldą ir jo unikalumą.
Algimantas iš Gotlybiškių:
