Gegužės 25 d. Lekėčiuose vyko tradiciniai renginiai, skirti prisiminti ir pagerbti Lekėčių krašto laisvės kovotojus, taip pat Rūdšilio girioje žuvusius partizanus Julijoną Būtėną-Krėvę ir Petrą Jurkšaitį-Beržą, bei paminėta Kariuomenės ir visuomenės vienybės diena.
Praėjusio šeštadienio rytą Lekėčių Šv. Kazimiero bažnyčioje šv. Mišias už žuvusius laisvės kovotojus aukojęs parapijos klebonas kun. Ričardas Kmitas kalbėjo, kaip svarbu istorijos liudijimus perduoti ateinančioms kartoms.
Po Mišių stabtelėta prie laisvės kovotojų paminklo Lekėčių miestelio skvere, kur renginio dalyvius pirmiausiai pasitiko kariškiai, surengę Lietuvos kariuomenės technikos ir ginklų parodą. Tiek Lietuvos kariuomenės Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės kariai savanoriai, tiek Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų bataliono kariai renginio dalyviams pristatė ginklus, ekipuotę, akį traukė šarvuotas visureigis, pagamintas JAV, kurį kariai naudoja pratybose.
„Geriau, kad nereiktų šių ginklų panaudoti...“ – komentavo garbingo amžiaus senjoras.
Partizano Petro Jurkšaičio giminaitis Vaclovas Jurkšaitis, kasmet dalyvaujantis partizanų pagerbimo minėjime Rūdšilyje, šį kartą pasigedo renginyje jaunimo. Kvietė atsigręžti į amžinąsias vertybes, kurios turėtų degti ir jaunų žmonių širdyse. L. Poškevičiūtės nuotr.
Nors Krašto apsaugos savanorių pajėgų Šakių 205-os pėstininkų kuopos karių savanorių paleistos į orą salvės šiandien išties priverčia krūptelėti, bet jos skirtos pagerbti laisvės kovotojus. Kalbėjusi šio renginio globėja, Seimo narė Irena Haase ragino ir toliau nepamiršti mūsų laisvės kovotojų, partizanų, kurie kovojo už mūsų Laisvę, Tėvynę, demokratiją. Seimo narė įteikė padėkas už kasmet aukojamas Mišias ir maldą kun. R. Kmitui, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų bataliono Civilių ir karių bendradarbiavimo skyriaus vyriausiajam specialistui viršilai Dariui Stanaičiui bei bataliono vadui majorui Donatui Blažiui – už bendradarbiavimą ir surengtą Lietuvos kariuomenės technikos ir ginklų parodą. Taip pat padėkojo miestelio seniūnui Ričardui Krikštolaičiui už prisidėjimą organizuojant šiuos renginius, o už aktyvią visuomeninę veiklą skleidžiant istorinę atmintį bei puoselėjant mūsų tautos tradicijas – Zenonui Rakauskui.
Iš Lekėčių renginio dalyviai pasuko į Rūdšilio girią prie partizanų J. Būtėno ir P. Jurkšaičio žūties vietos, kur sugiedojo „Tautišką giesmę“. Šiame lekėtiškių vadinamame Atminties kalnelyje pirmą kartą apsilankiusi Seimo vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pripažino, kad tai yra geriausia pamoka apie mūsų istoriją kartu su ja atvykusiems vaikams.
„Vyresnėlis pirmiausiai teiravosi, kokie partizanų vardai... Svarbu yra statyti ir atminties paminklus, bet tokie susibūrimai, bendrystė yra didžioji pagarba kovotojams, jų artimiesiems kad mes jų nepamirštam“, – kalbėjo Seimo narė, o jai antrino ir renginyje dalyvavęs kolega Seimo narys Giedrius Surplys pridurdamas, kad reikia šiandien padėkoti ir tiems žmonėms, kurie ta istorine atmintimi rūpinasi, o partizanų kovos tik įprasmina Lietuvos girių šventumą.
Kalbėjęs Lekėčių miestelio seniūnas R. Krikštolaitis priminė, kad daug lekėtiškių kovojo miškuose, priešinosi sovietinei okupacijai, jiems aktyviai padėjo patriotiškai nusiteikę apylinkių gyventojai. Renginyje dalyvavęs savivaldybės meras Raimondas Januševičius taip pat akcentavo, kad partizanų rėmėjai rizikavo šeimos narių ir savo gyvybėmis. Meras kvietė ir toliau gerbti, prisiminti kilnius partizanų siekius. O prof. Arimantas Dumčius perskaitė Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atsiminimus, kuriuose iškeliama partizanų kovos motyvacija: „Mes visi teturime vieną troškimą – iškovoti Lietuvai laisvę ir, jeigu Dievo bus leista, su visa tauta dalyvauti toje neįsivaizduojamo džiaugsmo šventėje, su visa tauta kurti tikrai laisvą, kultūringą, demokratijos principais pagrįstą nepriklausomos Lietuvos gyvenimą.“
Beje, pagerbti čia žuvusį partizaną P. Jurkšaitį atvykęs giminaitis, savanoris kūrėjas Vaclovas Jurkšaitis pasigedo renginyje dalyvaujančio jaunimo, tad klausė: „Kur mes ugdom ir ką mes ugdom?“
Apie partizaną P. Jurkšaitį prisiminimais dalijosi Agota Vaitkūnienė, kuri pasakojo, kad pas minėto partizano šeimą Šlekynėje glaudėsi jos sesuo.
„Sesuo pasakojo, kad liepoje buvo iškelti du skudurai: raudonas ir baltas. Tai ji tuos skudurus mainydavo, jeigu sodyboje stribai – tai raudoną iškelia, nes Petras pareidavo pavalgyti...“ – pasakojo senjorė.
Nuvilnijo Rūdšilio giria Kauno miesto 2-osios rinktinės šaulių, Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Lekėčių skyriaus, vokalinio ansamblio „Liekė“ (vadovė Milda Vosylė) bei kitų atlikėjų atliekamos dainos, o renginio dalyviai žadėjo ir toliau rūpintis, kad Lietuvos ateitį kursianti jaunoji karta būtų susipažinusi su savo šalies praeitimi, ją įvertintų, suvoktų kaip ypatingą laikotarpį.
Gražina iš Veršių:
