Idėją parodai nešiojo dešimtmetį

„Miesto koliažai“ Sigitai gimė, galima sakyti, natūraliai – tiesiog vaikštant Kudirkos Naumiesčio gatvėmis, stebint aplinką. O kai nuo mažumės lydi noras kurti, beliko subrandinti idėją, sulaukti paskatinimo iš bibliotekos ir pasiryžti. D. Pavalkio nuotr.

Pirmadienio popietė V. Kudirkos muziejuje buvo šurmulinga – Sigitos Plečkaitienės darbų parodos „Miesto koliažai“ atidarymas buvo skirtas „Tautiškos giesmės“ autoriaus paminklo atidengimo 90-mečio sukakčiai paminėti. O šalia sukakčių visada puikiai dera dabartis, kurioje telpa jaunos moters kūrybinės idėjos, atsidavimas kasdieniam darbui ir jos laukiantys nauji iššūkiai.

Kad Sigita, visų dažniausiai vadinama Sigute, nuoširdus ir bendruomenėje savą vietą atradęs žmogus, suprasti nebuvo sudėtinga. Vos pravėrus muziejaus duris, šurmuliavo gausus būrys jos artimųjų, kolegų, buvusių mokytojų, bičiulių. Gimusi ir augusi Griškabūdyje, ji net ir po studijų nuo gimtojo krašto nenutolo – atitekėjo į Kudirkos Naumiestį ir čia įsikūrė. Polinkį menui, konkrečiai – piešimui, Sigita pajuto dar maža. Tą pastebėję tėvai skatino mergaitę mokytis – iš pradžių pakako kūrybos vietinėje Rimutės Amonienės dailės studijoje, vėliau žinias gilino Šakių meno mokykloje, kolegijoje studijavo drabužių dizainą, dar vėliau – dailės pedagogiką.

pleckaitiene sigita ziurovaiĮ parodos atidarymą susirinko gausus būrys Sigitos artimųjų, kolegų, buvusių mokytojų ir bičiulių. D. Pavalkio nuotr.

Parodos autorė prisiminė, kad, besiruošiant baigiamajam darbui Meno mokykloje, jai kilo mintis kurti koliažus. Taip ši tapybos ir grafikos technika Sigitai ir prilipo, tapo tarytum jos vizitine kortele. Vienas jos tuometinių baigiamųjų darbų papuošė knygelės viršelį, kitus dar ir dabar galima pamatyti eksponuojamus vienos Šakių gydymo įstaigos koridoriuose.

„Atsimenu, stumdau savo pirmagimės vežimėlį Naumiesčio gatvėmis ir galvoju, kad būtų tikrai įdomu ką nors sukurti apie šį miestelį. Ši idėja po dešimties metų tapo realybe, bet svarbiausia, kad svajonė išsipildė“, – sveikindamasi kalbėjo parodos autorė.

Pernai bibliotekoje buvo surengta vieno jos kūrinio paroda, po to antro... Bibliotekos kolektyvas ėmė ją raginti kurti daugiau, surengti tikrą parodą.

„Taip ir teko prisipažinti apie seną savo svajonę sukurti koliažus apie Kudirkos Naumiestį“, – nuoširdžiai kalba Sigita. O kai nuskambėjo viską laiminantis „darom“, moteris iškart paprašė konkrečios datos, kad būtų lengviau sau užsibrėžti tikslą. Taip vienas po kito gimė dešimt koliažų.

pleckaitiene sigita2D. Pavalkio nuotr.

„Konsultavausi su muziejaus kolektyvu, bibliotekininkėmis, ieškojau medžiagos internete ir susidariau sau sąrašą, ką norėsiu atvaizduoti koliažuose“, – kūrybinio proceso vingrybes atskleidžia moteris. Tiltas, paminklas, biblioteka, bažnyčia, kitos atpažįstamos vietos – visas Kudirkos Naumiestis kaip ant delno per kūrėjos akis. Prie kiekvieno paveikslo yra ne tik pavadinimas, bet ir QR kodas, kurį nuskaičius galima rasti daugiau informacijos apie Kudirkos Naumiesčio objektus, todėl paroda puikiai tarnauja ir pažintiniams tikslams.

Kurti, atsiduoti darbui gimnazijoje su ikimokyklinukais ir aktyviai dalyvauti miestelio gyvenime Sigita sako negalėtų, jei ne šeimos, artimųjų palaikymas, todėl jiems tą popietę skriejo nuoširdžiausios padėkos. Jos buvusios mokytojos Rimutė Amonienė ir Lolita Rūgytė, kuri buvo ir diplominio darbo vadovė, ją atsiminė kaip kruopščią ir talentingą mergaitę, todėl joms dar smagiau stebėti ją suaugusią, žinoti, kad nuo pomėgių nenutolo, kad kuria gimtajame krašte. O Mindaugas Pauliukas, nors anuomet Meno mokykloje Sigitai dėstė vos vieną kitą dalyką, į parodos atidarymą atėjo su ypatinga dovana –įteikė raktą nuo Meno mokyklos Kudirkos Naumiesčio skyriaus. Trumpiau tariant, perdavė estafetės lazdelę, nes pats su šiomis pareigomis atsisveikina.

pleckaitiene sigita4D. Pavalkio nuotr.

„Kad augtum kartu su vaikais, kad tavęs nenuneštų kiti dalykai, kaip nuneša kartais menininkus, o bendruomenės prašau paramos, nes šis kelias nelengvas“, – kalbėjo M. Pauliukas.

„Raktas sunkus, – šypsojosi jau po sveikinimų lavinos Sigita, – bet kada, jei ne dabar priimti iššūkius, kurių pastarieji metai man negaili.“ Ji pasakoja, kad iki pernai dirbo darželyje, bet priėmė pasiūlymą paragauti ikimokyklinukų pedagogės duonos gimnazijoje. O dabar, matyt, laukia dar vienas naujas ir įdomus etapas vadovaujant Meno mokyklos skyriui Kudirkos Naumiestyje.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Antra olimpiada be Lietuvos krepšinio rinktinės. Kaip vertinate?

klausimelis 07 12Edmundas iš Šakių:

Visi lietuviai krepšinį žiūri, tai ir aš stebėjau, bet įspūdžiai labai blogi, nuotaikos liūdnos. Neįsivaizduoju, kodėl yra taip, kaip yra, bet kaltinti žaidėjų neskubu. Anksčiau parsiveždavo medalius, dabar be nieko liekame – pagal mane paruošime spragos atsiranda. Kaip bebūtų, nors Lietuva ir nepateko, Olimpines žaidynes vis tiek žiūrėsiu. 

klausimelis 07 12 2

Nerijus iš Gelgaudiškio:

Olimpinio atrankos turnyro nežiūrėjau, neturėjau laiko, bet šiaip situacija seku. Liūdna, kad negavo kelialapio į Olimpines žaidynes. Jau antrąjį kartą nepatenkame, sunku vertinti, kas čia atsitiko, kokios to priežastys. Pats kadaise žaidžiau, bet mėgėjiškai, mokyklos laikais. Nors dabar ir nebežaidžiu, bet krepšinis man vis tiek yra numeris vienas – ne be reikalo vadinamas antra religija.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.