Dar birželio pradžioje Vilkaviškyje vyko susitikimas, kurio metu buvo mėginama aptarti, kaip galėtų būti įprasminta kitais metais minima Prūsijos kunigaikštystės bei Paprūsės regiono 500 metų susikūrimo sukaktis. Šiame susitikime dalyvavo įvairių Paprūsės regionui priskirtų savivaldybių atstovai, tarp jų ir Šakių rajono vicemeras Darius Jakavičius.
Susitikimo metu pristatyti Paprūsės teritorijos apibrėžimą ir pagrindinius bruožus ėmėsi edukologas, teisės filosofas ir teisės sociologas, ilgametis Mykolo Romerio universiteto prof. Vytautas Šlapkauskas. Anot jo, Paprūsė – tai pasienyje aplink Prūsijos kunigaikštystę susiformavęs regionas, kuriame kur kas tankiau nei pačioje LDK ir Lenkijoje ar Žemaitijoje apsigyveno ir taikiai sugyveno skirtingos kalbinės ir religinės bendruomenės. Regionui buvo būdingas multikultūralizmas bei intensyvi iš Prūsijos perimtų techninių inovacijų bei atradimų recepcija, kuri skatino Lietuvos ekonomikos bei kultūros raidą ir lėmė Paprūsės savivaldybių Lietuvoje suklestėjimą. Iš Prūsijos kunigaikštystės į LDK ir Lenkiją sklido technologinės, ekonominės ir kultūros inovacijos. Paprūsės regionas apima dabartines Vilkaviškio, Šakių, Jurbarko, Pagėgių, Šilutės, Šilalės, Klaipėdos rajono (Gargždų) bei Kretingos savivaldybių teritorijas.
Šia proga 2025 m. ketinama surengti bendrą praktinę-mokslinę nacionalinę Paprūsės jubiliejaus paminėjimo konferenciją, jubiliejaus renginių ir nacionalinės konferencijos medžiagos pagrindu parengti ir išleisti monografiją. Tokių tikslų įgyvendinimui planuojama pasirašyti Paprūsės regiono savivaldybių bendradarbiavimo susitarimą, iki rugsėjo savivaldybėse suformuoti atskiras darbo grupes, iki gruodžio parengti bendrą renginių planą, suformuoti turistinius Paprūsės savivaldybes jungiančius maršrutus, bibliotekose surengti su Paprūse susijusių knygų parodas ir t. t.
Tiesa, reikia pabrėžti, kad toks darinys kaip „Paprūsė“, bylojantis apie bendrumą tarp, pavyzdžiui, Šakių ir Šilalės savivaldybių vien todėl, kad šios teritorijos kadaise ribojosi su Prūsija, profesionalių mokslininkų, istorikų gretose ne itin gajus ir pripažįstamas. Vis tik ne visi keliai grynu mokslu grįsti, o gerai tai ar blogai – skonio reikalas.
Algimantas iš Gotlybiškių:
