Penktadienį tikrąja to žodžio prasme praūžęs Šakių miesto gimtadienis, tikėtina, įsimins ilgam. Smagų šventinį šurmulį artėjant finaliniams renginio akcentams tiesiog nuplovė liūtis, todėl neteko pamatyti nei Vaido Baumilos koncerto, nei fejerverkų. Renginio organizatoriai jau rezga mintį, kaip grąžinti skolą ir vis tiek labai džiaugiasi, jog iki piktų gamtos išdaigų šventė buvo gausi, netrūko pakilios nuotaikos, iškilmingumo ir atrakcijų.
Karštą penktadienio vakarą Šakių gatves nuspalvino marga eisena, kurios dalyviai šūkiais, dainomis, gera nuotaika visiems pranešė – šiandien Šakiai švenčia savo 425-erių metų gimtadienį. Kai renginio režisierė ir vedėja, Šakių kultūros centro direktoriaus pavaduotoja kultūros ir bendriems reikalams Laura Saunorienė paklausė, ar šakiečiai žino, kodėl čia taip karšta, atsakymas galėjo būti tik vienas – nes šakiečių širdys tiesiog liepsnoja meile ir šiluma savo miestui. 
Mėgėjų meno kolektyvų vadovams buvo dar kartą padėkota už įdėtą darbą ir palinkėta sėkmės sostinėje. D. Pavalkio nuotr.
Gausi eisena miesto gatvėmis buvo tarsi generalinė repeticija, pakili įžanga ir tinkamos išlydėtuvės į šimtmetį mininčią Lietuvos dainų šventę „Kad giria žaliuotų“. Pasirodo, Šakių krašto dainų šventės dalyvių delegacija yra viena gausiausių visoje Lietuvoje – ją sudaro daugiau nei 400 šokėjų, dainininkų, muzikantų ir aktorių. Todėl dar kartą buvo padėkota mėgėjų meno kolektyvų vadovams, skambėjo sveikinimai, šventinės kalbos, o į šventę atvykusieji smagias akimirkas kūrė patys – įamžino savus ant scenos, labinosi vieni su kitais, bendravo, pildė mažųjų norus prie atrakcionų ir mėgavosi pasirodymais.
D. Pavalkio nuotr.
L. Saunorienė sako, kad iki šiol Šakiuose dar nebuvo tokio profesionalaus įgarsinimo, nes šiemet jis buvo pritaikytas būtent stadiono erdvei. Įspūdį paliko ir ekranai, ir pasirodymai. 
D. Pavalkio nuotr.
„Visa komanda stengėsi, kad renginys būtų aukščiausio lygio, įdėjome tikrai daug visapusiškos energijos, todėl aš likau labai patenkinta rezultatu ir tenoriu padėkoti visiems, kas bent pirštą pajudino dėl šios šventės. Žinoma, gaila ir apmaudu, kad škvalas per pusę minutės sugadino šventę, bet, deja, neturime galios paskambinti ir paprašyti, kad iš viršaus užsuktų kraniuką“, – po renginio mintimis dalinosi šventės režisierė. Ji sako, kad solidarumo bilietų buvo įsigyta maždaug 180. Ne tiek ir daug, bet kaip pirmam kartui – užtenka. Galbūt kitais metais šakiečiai bus solidaresni, svarsto L. Saunorienė. Kol kas per savaitgalį neatsišaukė ir loterijos laimėtojas, kuris buvo paskelbtas šventės metu. Metinį abonementą į visus Šakių kultūros centre vykstančius renginius laimėjo bilietas Nr. 7602281.
D. Pavalkio nuotr.
Iš tiesų, nors orų prognozes skelbiančios programėlės ir žadėjo lietų, retas turbūt tikėjosi tokio – kaip iš kibiro, ką ten kibiro – atrodė, kad dangaus durys atsivėrė... Lietus savaime dar būtų tik viena bėda, tačiau gūsingas vėjas už scenos į orą kėlė palapines, kurios skrisdamos apgadino stovėjusius automobilius. Laimei, žmonės nenukentėjo. Vieni spietėsi prekybininkų palapinėse, kiti dalijosi skėčiais, dar vienas gūsis dalyvių tikriausiai bėgo namų link, o „Varpo“ mokykla taip pat tapo puikia priedanga stichijos ištiktiems. Va, taip ir pasijuto tikrasis solidarumas. Visi petys petin, sušlapę iki paskutinio siūlo, gal kiek išsigandę, bet didžioji dalis vis dėlto su šypsenomis veiduose ir kupini neišdildomų įspūdžių. 
D. Pavalkio nuotr.
Po šventės socialiniuose tinkluose galėjai rasti diskusijų apie jau antrą kartą rajone neįvykusį V. Baumilos koncertą. Per Jonines Sudarge lietus taip pat pakišo koją. Tačiau L. Saunorienė puse lūpų užsimena, kad gerbėjams skolą ruošiamasi grąžinti, tik reikia iki galo subrandinti idėją. Todėl geriau mažiau burnoti, daugiau dėkoti, kad miesto šventė įvyko, kad miestas vis gražėja, yra gyvas – pilnas kūrybingų žmonių, spalvų, garsų ir emocijų.
D. Pavalkio nuotr.
Deividas iš Keturnaujienos:
