Kudirkos Naumiestis – pasienio miestelis, turintis įspūdingą istoriją bei veiklią bendruomenę, kuri kasmet pakviečia į Petrines arba miesto šventę, kuri praeitą šeštadienį prasidėjo sporto varžybomis Vinco Kudirkos gimnazijoje. Vidurdienį Varpo aikštėje gausiai susirinkę miestelėnai, garbūs svečiai nusilenkė „Tautiškos giesmės“ kūrėjui Vincui Kudirkai prie jam skirto paminklo, sukurto skulptoriaus Vinco Grybo ir pastatyto prieš 90 metų. Vinco Kudirkos muziejuje susidomėjimo objektu tapo tarpukario architektūra, muziejaus kiemelyje buvo skaitomas V. Kudirka, na o vakarop aikštėje prie Kudirkos Naumiesčio padalinio kultūros salės laukė įvairūs pramoginiai reginiai.
Šeštadienio vidurdienį Kudirkos Naumiesčio Varpo aikštėje gausiai susirinkusius miestelėnus, svečius Vinco Kudirkos muziejaus vedėja Vida Palionienė pirmiausiai pakvietė sugiedoti Lietuvos valstybės himną ir priminė, kad oficialus V. Kudirkos paminklo, kuris jau yra tapęs Kudirkos Naumiesčio simboliu, atidengimas surengtas 1934 m. birželio 10 d.
„Į iškilmes atvyko Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona, buvęs prezidentas ir varpininkas, Vinco Kudirkos bendražygis Kazys Grinius, tautinio atgimimo veikėjas Jonas Šliūpas, dalyvavo ir paminklo autorius skulptorius Vincas Grybas. Iškilmės ženklino ne tik V. Kudirkos atminimo pagerbimą, bet ir Šaulių sąjungos 15-ąsias metines. Ta proga į Naumiestį atvyko apie 1300 Šakių apskrities šaulių. Amžininkų liudijimu, mieste buvusi tokia šventė, kad atrodė, jog susirinko dešimtys tūkstančiai žmonių“, – istorinius faktus priminė V. Palionienė. 
Sveikinimo žodį tarusio Šakių rajono savivaldybės mero Raimondo Januševičiaus pastebėjimu, V. Kudirkos paminklo nepalietė joks paminklų griovimo, istorijos naikinimo vajus.
„Mes šiandien neįsivaizduojam Kudirkos Naumiesčio be šio unikalaus, prieš 90 metų skulptoriaus V. Grybo sukurto paminklo žymiausiam tautinio sąjūdžio veikėjui, laikraščio „Varpas“ redaktoriui, Lietuvos himno autoriui daktarui V. Kudirkai. Tad puoselėkim mūsų istoriją, kad ji išliktų ateities kartoms“, – kalbėjo meras.
Miesto šventės ir paminklo V. Kudirkai pastatymo sukakties proga žodį tarę Seimo nariai Irena Hasse, Giedrius Surplys bei Algirdas Butkevičius prisiminė laikmetį, kuomet formavosi Lietuvos valstybė, ką jai reiškė kalba ir ką reiškė „Tautiška giesmė“, kurią V. Kudirka parašė toje vietoje, kur šiandien stovi Nacionalinio muziejaus padalinys – Vinco Kudirkos muziejus. Kalbėjusieji kvietė atsigręžti į savo valstybės ištakas, nepamiršti ne tik Lietuvos himno, jo reikšmės, bet ir paties miesto – Kudirkos Naumiesčio, kuriame „Tautiška giesmė“ gimė, nepamiršti ir iškilios asmenybės – V. Kudirkos, kuris ją parašė.
Paminklo himno autoriui pagerbimo ceremoniją užbaigė Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės Šakių 205-os pėstininkų kuopos salvės už Lietuvą, Laisvę, už Kudirkos miestą ir miestiečius. 
Apie pristatomą parodą „Tautiška ir moderniška“ diskutavę Vinco Grybo muziejaus Jurbarke puoselėtoja Rasa Grybaitė ir parodos kuratorius Vinco Kudirkos muziejaus edukatorius Aurimas Kanapkis akcentavo, kad, deja, didelė dalis modernizmo architektūros statinių neteko savo architektūrinės vertės karo metais bei sovietmečiu. F. Grigučio nuotr.
Vėliau Vinco Kudirkos muziejaus renginių salėje, prieš pristatant parodą „Tautiška ir moderniška“, kuri supažindino lankytojus su modernizmo architektūros stiliaus apraiškomis Kudirkos Naumiestyje, apie šalies miestų ir miestelių tarpukario architektūrą plačiau kalbėjo KTU Architektūros ir statybos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, modernizmo architektūros istorijos tyrėjas ir populiarintojas dr. Vaidas Petrulis.
Su parodos atidarymu sveikinusi Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinės direktorės pavaduotoja muziejinei veiklai Asta Ivanauskienė, kalbėdama apie parodos aktualumą, atkreipė dėmesį, kad Kudirkos Naumiestyje išlikę tarpukario laikotarpiui būdingi pastatai suteikia ypatingą reikšmę miesto istorijai bei jo unikalumui. Parodą kuravęs muziejaus edukatorius Aurimas Kanapkis pabrėžė, kad moderniosios architektūros pastatai aktyviai statyti tarpukariu buvo ne tik Kaune, bet ir periferijoje, tik šiandien jie tebelaukia tinkamo pripažinimo. Savo įžvalgomis pasidalino ir V. Grybo vaikaitė, Vinco Grybo muziejaus Jurbarke puoselėtoja Rasa Grybaitė. Paminklo V. Kudirkai atsiradimo istorijomis, savo tyrinėjimais dalijosi ir kraštietė profesorė dr. Giedrė Čepaitienė.
Vėliau muziejaus kieme buvo skaitomas V. Kudirka, tai prof. G. Čepaitienės sumanyta idėja. Žodis sklido iš pačios G. Čepaitienės, aktoriaus Vlado Baranausko, Vinco Kudirkos gimnazijos trečiokės Guodos Matijevskytės, Zanavykų teatro aktorės, savivaldybės tarybos narės Rimos Rauktienės lūpų. 
Jau gerokai po pietų naumiestiečių Petro ir Gražinos Žemaičių sodyboje norintys galėjo aplankyti sodybos šeimininkų įruoštą ekspoziciją „Miestų-dvynių istorija“. Geografinė padėtis lėmė dviejų pasienio miestų – prūsiškosios Širvintos ir lietuviškojo Naumiesčio bendrystę. Per daugelį metų Žemaičių šeimos surinkti daiktai liudija dvyniais vadintų miestų žmonių gyvenimą, verslus, buitį. Sodybos šeimininkai lankytojams parodė ne tik XVII–XX a. eksponatus, bet ir papasakojo jų istorijas. Daugelis istorinių artefaktų surasti Žemaičių sodyboje Kudirkos Naumiestyje. Ekspozicijų kūrėjai konsultavosi su specialistais: radinių vietas apžiūrėjo archeologas Julius Kanarskas, molio dirbinių fragmentus identifikavo, metrikavo archeologė Birutė Salatkienė, sagas ir prekių plombas – muziejininkas Arvydas Pociūnas, informaciją apie čia surastas monetas, įsigytus porceliano indus, Rytų Prūsijos alaus bravorų butelius, buities rakandus, darbo įrankius rinko patys Žemaičiai. 
Kudirkos Naumiesčio miesto šventė pritraukė gausybę žiūrovų, kuriuos linksmino vietos mėgėjų meno kolektyvai bei profesionalūs šalies atlikėjai. Organizatorių nuotr.
Jau vakare aikštėje prie Kudirkos Naumiesčio kultūros padalinio plūdo žmonės pasiklausyti vietos mėgėjų meno kolektyvų pasirodymo, čia į šimtmečio Lietuvos dainų šventę buvo palydėti du naumiestiečių kolektyvai – Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos jaunių liaudiškų šokių grupė „Čioringė“ (vad. Evelina Karpavičienė) ir jaunių choras (vad. Edita Legotienė). Iki pat vidurnakčio publiką linksmino populiarūs šalies atlikėjai.
O sekmadienį Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje vyko Šv. apašt. Petro ir Pauliaus atlaidų iškilmės. Žmonės taip sako apie šiuos dangiškuosius globėjus: „Šventas Petras yra raktininkas, o šventas Paulius – raštininkas; jie abudu dangaus vartus saugoja ir dangun įleidžia.“
Emilijus iš Gelgaudiškio:
