Lietuvos himnas tradiciškai nuvilnijo ir per rajoną

Šeštadienio vakarą himną giedoti rinktasi įvairiose rajono vietovėse – „Tautiška giesmė“ suskambo ir Kaimelyje. A. Ufarto nuotr.

Liepos 6-osios vakarą jau 16-ąjį kartą nuvilnijo po visą pasaulį pasklidusius lietuvius vienijanti tradicija giedoti „Tautišką giesmę“. Ne išimtis ir mūsų rajonas, kur įvairiose vietovėse susibūrę kraštiečiai kartu užtraukė Lietuvos himną.

Nors šakiečių gretas kiek praretino Dainų šventė, tačiau prie Vinco Kudirkos biusto vis vien susirinko nemenkas būrys miestiečių – čia į juos kreipėsi renginį vedusi tarybos narė Rima Rauktienė, pats karalius Mindaugas bei vicemeras Darius Jakavičius.

himnas luksiaiLukšiečiai gausiai susirinkę prie monumento „Vartai į kitą tūkstantmetį“ sugiedojo „Tautišką giesmę“, taip pat buvo apdovanoti ir tinklinio varžybų dalyviai bei padėkota aktyviems lukšiečiams. L. Poškevičiūtės nuotr.

Sakrališkoje vietoje, kur kadaise gyveno 1989 m. „Varpe“ pirmą kartą išspausdintos, o 1905 m. viešai sugiedotos „Tautiškos giesmės“ autorius Vincas Kudirka, susibūrusiems šakiečiams vicemeras D. Jakavičius akcentavo Mindaugo pasirinktos krypties svarbą. Jis turėjo alternatyvą – galėjo nueiti rusų kunigaikščių keliu, priimti stačiatikių krikštą. Vis tik Mindaugo žvilgsnis krypo į Vakarus.

„Prieš 771 m. karalius Mindaugas Lietuvai nubrėžė kelią, kelią į Europą. Pabrėžiu dar kartą – į Europą. Reiškia, jau beveik prieš 800 metų Lietuva žinojo, kad ji nori būti vakarietiškos Europos dalyje. Su kuo tai galime palyginti? Praktiškai su tuo, jog šiemet minėjome 20 m., kaip mes esame Europos Sąjungoje. Manau, čia nėra nė vieno žmogaus, kuris abejotų pasirinkimu. Karaliaus Mindaugo sprendimas nulėmė, kad Lietuva pasirinko vakarietišką, krikščionišką kelią. Aišku, po 10 m. įvyko nelaimė – karalius Mindaugas buvo nužudytas. Lietuva atkrito nuo krikščionybės, vėl papuolė tarp dviejų krikščioniškų šakų – Vakarų ir Rytų. Reikėjo rinktis. XIV a. pabaigoje iš Lietuvos kilęs Lenkijos karalius Jogaila su pusbroliu Vytautu Didžiuoju galutinai Lietuvą priskyrė vakarietiškai Europai. <...> Dabar mes stovime vėl įdomiame kelyje – kažkur ten, Rytuose, vienas žmogus galvoja, kad jis gali diktuoti sąlygas. Negali jis diktuoti sąlygų, mes tai puikiai suprantame. Mes žinome, kad jau 800 metų norime būti Vakarų Europos dalimi“, – kalbėjo D. Jakavičius, linkėdamas giedant „Tautišką giesmę“ pagalvoti apie tai, ką sukūrėme, ką turime ginti, puoselėti, dėl ko turime dirbti ir kovoti.

Po analitinio istoriko išsilavinimą turinčio vicemero žvilgsnio buvo pereita prie kalbėjimo jausmais. R. Rauktienė skaitė V. Kudirkos mylimosios Valerijos Kraševskos monologą. Kaip taikliai pastebėjo tarybos narė, didžiavyrių ramsčiais buvusios moterys, dažnu atveju paliekamos istorijos paraštėse, ne išimtis ir V. Kraševska, taip ir netapusi jo žmona, nors pati to labai siekė ir norėjo.

Vėliau mikrofoną perėmė vyrų vokalinis ansamblis „Akordas“ – 21 val. kartu su susirinkusiais užtraukė „Tautišką giesmę“, o vėliau ir visiems puikiai žinomas, širdžiai mielas dainas. Parmynę iš dviračių žygio Šakiuose prie susirinkusių kraštiečių prisijungė ir Šakių sporto ir laisvalaikio klubo „Vėjas“ nariai, tądien numynę per 100 km.

himnas sakiaiŠakiečius sveikino renginį vedusi tarybos narė Rima Rauktienė (kairėje), pats karalius Mindaugas su šeima (dešinėje) ir vicemeras Darius Jakavičius (centre). Pastarasis akcentavo lemtingą Mindaugo apsisprendimą – jis priėmė ne stačiatikišką krikštą, o atsigręžė į Vakarus. Šios krypties laikomės iki šiol. A. Raukčio nuotr.

Lukšiečiai Liepos 6-ąją atšvęsti kvietė kitaip. Miestelio centre prie vandens telkinio įrengta poilsio zona, kur jau antri metai šią dieną rengiamos paplūdimio tinklinio (3x3) varžybos. Kaip ir pernai, prie tinklo varžytis stojo penkios komandos.

Kad jaunimas turėtų kur vasarą žaisti tinklinį, pasirūpino patys entuziastingi lukšiečiai. Vieni iš jų – Aistė ir Algirdas Sasnauskai. Tinklinio entuziastai yra abu jų sūnūs – Jokūbas ir Gabrielius – bei pats Algirdas. Tačiau šiemet varžybose žaidė tik jaunimas, o tėtis virė varžybų dalyviams plovą. A. Sasnauskienė sakė, kad šiemet anksti pavasarį kvietė lukšiečius ir visi bendromis jėgomis sutvarkė tinklinio aikštelę.

„Norisi, kad Liepos 6-ąją jaunimas praleistų ne nuobodžiaudami namuose, o kitaip, todėl ir prisidedame prie tinklinio varžybų organizavimo“, – kalbėjo moteris.

Varžybos truko daugiau nei keturias valandas. Varžybų dalyviai, pasivaišinę plovu, išskubėjo į namus atsikvėpti, o 21 val. lukšiečiai ir miestelio svečiai tradiciškai rinkosi į Siesarties vingio parką drauge su viso pasaulio lietuviais giedoti „Tautišką giesmę“.

„Mes visi esame mūsų Lietuva. Ačiū, kad taip gausiai susirinkote, susibūrėme ir kartu sugiedojome Lietuvos himną. Linkiu visiems sveikatos, laimės ir taikos pasaulyje“, – Valstybės dienos proga sveikino miestelio seniūnas Vytautas Andziulevičius.

Jam antrino ir Lukšių šv. Juozapo parapijos klebonas kun. Eugenijus Naujalis linkėdamas, kad himno žodžiai „Tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse“ įgautų dar gilesnę, dar dvasingesnę prasmę.

„Kad mūsų Tėvynei, mūsų Lietuvai tos meilės niekados nepritrūktų“, – linkėjo dvasininkas.

Miestelio seniūnas V. Andziulevičius apdovanojo ne tik tinklinio nugalėtojų komandą pavadinimu „Jaunimo siaubas“ (Modestą Masteiką, Šarūną Aleknavičių bei Laimį Linertą), bet padėkojo L. Linertui, Valentinui Bagdanavičiui – už prisidėjimą prie varžybų organizavimo, atidų teisėjavimą, o A. ir A. Sasnauskams – už prisidėjimą prie aktyvaus poilsio Lukšiuose bei tinklinio varžybų organizavimo.

„Tautiška giesmė“ giedota ir Gelgaudiškyje, Griškabūdyje, Kiduliuose, kitose rajono vietose.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar ryžtumėtės donorystei?

klausimelis 10 04Regina iš Šakių:

Vieną kartą esu davusi kraujo. Mano artimoje aplinkoje nėra aukojusių organų. Organų donorai, manau, yra drąsūs, gyvybę gelbstintys žmonės. Negalvojau, kad pati galėčiau tapti organų donore, manau, organai mano jau per seni. Kur įsigyti donoro kortelę, deja, nežinau. 

klausimelis 10 04 2

Gražina iš Šakių:

Donorystė – kilnus būdas padėti kitam. Be abejo, yra reikalinga. Yra žmonių, kurie nesiryžta donorystei. Kad galbūt donoro organai išgelbėjo kažkieno gyvybę, tokio atvejo mano artimoje aplinkoje nebuvo. Esu prieš maždaug 30 metų davusi kraujo. Jei šiandien būtų pačios sveikesni organai, sutikčiau tapti donore. Kaip įsigyti donoro kortelę? Greičiausiai kreipčiausi į savo šeimos gydytoją.

dzingulevicius geras
 
ambrozija350px
 
chrebtovas 10 26

BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.