Antradienį Kidulių dvaras prisipildė jaunatviško šurmulio – čia vyko Lietuvos jaunimo forumas „Dalinkis vasara“, tiek vietiniams, tiek svečiams pasiūlęs visą puokštę veiklų. Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) ir Kidulių atviros jaunimo erdvės organizuotas renginys startavo nuo prasmingos diskusijos, kurią ir pristatysime plačiau.
„Dalinkis vasara – tai septintas Lietuvos jaunimo forumas, kuris šiemet vyksta trijuose Lietuvos regionuose – Kiduliuose, Gargžduose ir Utenoje. Ką mes darome per šiuos forumus? Kalbamės apie jaunimo galimybes, jaunimo informavimą Lietuvoje, kokios jauno žmogaus teisės, ką jaunas žmogus gali daryti ir kaip jis gali išnaudoti savo potencialą šalyje. Tuo pačiu, kaip gali pažinti kuo daugiau įvairių pasaulio kraštelių, savo išsilavinimą gilinti ir už Lietuvos ribų“, – į pilnutėlę Kidulių dvaro salę kreipėsi LiJOT jaunimo informavimo ir konsultavimo paslaugų koordinatorė Liveta Kazlauskaitė.
Šįkart diskusijos metu kalbėta kelionių ir savanorystės temomis. Apie kiek kitokias ir, ko gero, neretam sunkiai suvokiamas keliones susirinkusiems nuotoliu papasakojo celebrinį paralyžių turinti Gineso rekordininkė, keliautoja, socialinių mokslų doktorantė Ajana Lolat–Pažarauskienė. Na, o padiskutuoti apie savanorystę kartu su Liveta susėdo dvi kraštietės – neseniai iš devynių mėnesių trukmės Europos solidarumo korpuso savanorystės programos Ispanijoje sugrįžusi Ūla Balaševičiūtė ir „Namai visiems“ direktorė Giedrė Šedbarienė. 
Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių užkardos pasieniečiai pasakoja apie tarnybą. D. Pavalkio nuotr.
Praėjusiais metais Šakių „Žiburio“ gimnaziją baigusi Ūla, galima sakyti, Ispanijoje atsidūrė ne visai palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka – mergina užtikrintai žinojo, jog nori studijuoti užsienyje, tačiau Lietuvoje brandos atestatai atiduoti tuo metu, kai registracija į norimą universitetą jau buvo užsivėrusi. Vis tik tikslas studijuoti užsienyje liko, tad reikėjo sumąstyti, kaip prasmingai praleisti laukimo metus.
„Galvoju – gerai, koks mano planas B? Apie šią savanorystę buvau girdėjusi iš kitų šakiečių, galiausiai nusprendžiau pabandyti. Kokias tris savaites labai agresyviai kiekvieną dieną eidavau į European Youth Portal svetainę, kurioje galima teikti paraiškas savanorystei. Galiausiai atsirado galimybė važiuoti į Ispaniją. Pirmosios dienos turbūt buvo sunkiausios mano gyvenime, bet galiausiai viskas ėjo lengvyn. Tiesa, visa savanorystė, visi devyni mėnesiai buvo tiesiog emociniai kalniukai, nes būta dienų, kai gyvenau „nuostabų gyvenimą Ispanijoje“, bet būta ir tokių dienų, kai tiesiog ilgėjausi mamos maisto, lietuvių kalbos, draugų. Tačiau nesigailiu, savo pasirinkimu džiaugiuosi ir kitus kviečiu išbandyti – tu esi aprūpinamas apgyvendinimu, maitinimu, o ir papildomą 0,25 stojamąjį balą Lietuvoje gali gauti“, – patirtimi dalijosi Ūla.
O štai G. Šedbarienė pasidalijo įžvalgomis iš kitos perspektyvos – ji yra savanorystės veiklas siūlančios ir visus norinčius pagelbėti mielai priimančios organizacijos vadovė. Anot moters, tikslinė „Namai visiems“ aptarnaujamų žmonių grupė yra senjorai ir neįgalieji, tad prisitraukti savanoriauti norintį jaunimą išties nemenkas iššūkis.
„Jaunimui nedrąsu, nejauku, dažnai nelabai žino, kaip prieiti, ką pasakyti. Esame be galo dėkingi tiems, kurie pasiryžta skirti savo laiką, padėti, prisidėti. Labai norėčiau atliepti į tai, ką Ūla sakė, kad ji pati ieškojo, siuntė paraiškas – labai svarbu, kad ne iš išorės į vidų, o iš vidaus į išorę procesai vyktų. Aš nelauksiu, kol man kažkas kažką pasiūlys, bet pats eisiu ir ieškosiu – o ką aš galiu padaryti ar padėti? Taip, yra oficialios savanorystės, bet yra be galo daug galimybių tiesiog savanoriauti – aplankyti, apipirkti kaimynę močiutę, nunešti iš labdaros valgyklos sriubos jai į namus. Pasirinkimų tikrai yra, kaip kažkuo būti naudingam ir įprasminti laisvą laiką. O kai pajunti prasmę to ne veltui praleisto laiko, tada jau klausimų nebekyla, ką laisvalaikiu daryti“, – svarstė Giedrė, pridurdama, jog savanorius priimančioms organizacijoms labai svarbu sudaryti individualias sąlygas savanorių savirealizacijai. 
Jaunimo forumas Kiduliuose – didelis įvykis. Miestelio seniūnė Renata Švelnytė-Mykolaitienė (dešinėje) dėkojo bene labiausiai prie to prisidėjusiai bibliotekininkei Marijai Mikutaitei, kurios iniciatyva čia radosi ir atvira jaunimo erdvė. D. Pavalkio nuotr.
Tiek savanorių, tiek juos priimančių žmonių kasdienoje nuotykių ir iššūkių netrūksta, tad L. Kazlauskaitei paklausus, koks gi epizodas šiame kelyje pašnekovėms įsiminė labiausiai, joms teko gerokai pagalvoti.
„Ispanai yra labai specifiški žmonės, susidraugauti su jais pakankamai sunku. Vienas iš labiausiai palietusių dalykų buvo tas, kad gegužės pabaigoje viena ispanė pakvietė mane į savo išleistuves. Man tai buvo vau, kad mane prisiminė. Be to, šventės metu su ja komunikavau vien ispaniškai. Ta kalba prieš metus man buvo visiškai svetima, o dabar štai galėjau rasti žodžius, sakinius ispanų kalba. Man tai buvo labai emociškai paveikus momentas“, – pasakojo savanorė.
Tuo metu G. Šedbarienė išsirinko nuostabią istoriją apie kitą savanorę, kuri šią veiklą atrado sulaukusi užtarnauto poilsio.
„Gal prieš septynerius ar aštuonerius metus, kai mes dar nebuvome išsiplėtę, buvo mūsų tik mažas būrys, atėjo senjorė ir sako: aš ryt išeinu į pensiją ir noriu pas jus dirbti. Sakau, bet mes neturime už ką atlyginimą mokėti, mes čia visi savanoriškai. Ji sako – ne ne, noriu nemokamai dirbti, nes tikrai nesėdėsiu namie. Ji atėjo, aktyviai įsiliejo į kolektyvą ir penkerius metus kiekvieną dieną nepertraukiamai dalyvavo savanoriškoje veikloje. Tai buvo taip gražu“, – prisiminė „Namai visiems“ vadovė.
Diskusijai prabėgus žaibišku greičiu, forumo dalyvių dar laukė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių užkardos pasieniečių pasakojimai apie tarnybą, kinologo pasirodymas, pažintinis orientacinis žygis po aštuonis svarbiausius Kidulių objektus, Šakių rajono viešosios bibliotekos edukacijos, o finale – Šakių atviro jaunimo centro dešimtasis gimtadienis!
„Prieš dešimt metų jaunimo centras startavo vienoje erdvėje Šakiuose, o dabar galime pasidžiaugti, kad turime centrą Šakiuose ir dar tris jaunimo erdves rajone – Gelgaudiškyje, Lukšiuose ir Kiduliuose. Labai džiugu! Nors Vilniaus akimis atrodo, kad tų žmonių už miestų ribų visai nėra, bet mes galvojame ir matome kitaip. Nesvarbu, ar mūsų 500 tūkst., ar 25 tūkst. – visi esame žmonės, turime savo norus ir interesus. Tad kreipiuosi į jaunimą – kaip sakė Čiurlionis, didžiausias stebuklas yra gyvenimas. Jį ir saugokite, o visa kita galite pasiekti, tereikia užsibrėžti tikslą ir jo laikytis“, – dar diskusijos metu išskirtinai gausiai Kidulių dvare susirinkusius jaunuolius sveikino vicemeras Darius Jakavičius, kartu pasidžiaugdamas, kad renginys šiemet buvo organizuojamas būtent Šakių rajone, kas suponuoja ne tik apie vietinio jaunimo gyvybingumą, bet ir užsitarnautą pasitikėjimą.
Algimantas iš Gotlybiškių:
