Šeštadienį praūžė jau dešimtasis, gausybę žmonių sukvietęs Mėlynių festivalis, kuriame vyko sporto varžybos, įvairios edukacijos ir konkursai, atlikėjų pasirodymai. Jubiliejinio reginio organizatoriai užtikrina – unikalaus, miestelio vardą visoje Lietuvoje garsinančio renginio tradicija nenutrūks.
Renginio diena išaušo kaip niekad saulėta. Tuo džiaugėsi Mėlynių festivalio organizatoriai ir pirmieji dalyviai – amatininkai, besikuriantys savo kiemelyje. Čia, kaip ir kasmet, bičiulius ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos (jie demonstravo juostų vijimo bei medžioklės amatą) sukvietė stogdengystės amato meistras Gintas Čekauskas. Tautodailininkų kiemelyje buvo pristatyta ir paties Ginto išleista knyga „Medinė stogdengystė“, kurioje jis apžvelgia skiedrinės stogdengystės raidą, supažindina su skiedrų gaminimo staklėmis. 
Į lekėtiškio, stogdengystės amato meistro (iš kairės) Ginto Čekausko knygos „Medinė stogdengystė“ pristatymą atvyko ir jo bičiuliai Vaclovas Strazdas, Mantas Pažėra, prisidėję prie knygos atsiradimo. L. Poškevičiūtės nuotr.
„Noriu padėkoti bičiuliams, stogdengystės meistrams, kurie šiandien atvyko – Mantui Pažėrai, Vaclovui Strazdui, su kuriais daug konsultavausi leidžiant knygą. Viliuosi, kad knyga liks ateities kartoms, o perskaičius knygą atsiras norinčių ekologiško, draugiško aplinkai stogo. Dėkoju rėmėjams, šalies muziejams – visiems, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo prie šios knygos išleidimo“, – kalbėjo G. Čekauskas.
Atvykus į šventę, kelias veda pirmiausiai per prekybininkų paviljonus, kur vilioja gardūs kepinių kvapai, traukia rankų darbo papuošalai, tačiau smalsu rasti mėlyniautojų – juk mėlynėms ir skirtas šis festivalis. Mėlynėmis prekiavo vos viena moterėlė, sakiusi turinti apie 60 litrų uogų, už litrą prašė šešių eurų.
Smagu sutikti ir „Namai visiems“ komandą. Organizacijos įkūrėja Giedrė Šedbarienė pasakojo, kad festivalyje dalyvauja pirmą kartą, prikepė duonos su įvairiais pagardais, keksiukų, kibinų. Sutikti Šakių 405-os kuopos šauliai, Raimondo Pašiūno teigimu, atvyko su kilnia misija, kvietė lankytojus prisidėti ir pinti tinklą, kuris bus perduotas Ukrainos karių maskuotei. 
L. Poškevičiūtės nuotr.
Įvairių veiklų, varžybų – ir mažam, ir dideliam – netrūko visą dieną. Tačiau tradiciniai konkursai, kuriuose varžėsi kulinarinio meno ir rūbų kūrėjai, sulaukė ypatingo dėmesio. Devyni dalyviai paruošė išskirtinius patiekalus su mėlynėmis, kuriuos vertino visa restoranų šefų komanda, pro kurių akis nepraslydo ir lekėtiškės Eglės Brazaitytės pagamintas mėlynasis kečupas.
Dvylika festivalio dalyvių siuvo, įvairiais mėlynos spalvos aksesuarais puošė darbužius: tikra mėlynių dama Tėja vaikščiojo su šuniuku, galima buvo sutikti Mėlynbarzdį, stebėti piešiančią Putinauskų šeimyną, vieną iš konkurso „Aprangos kodas“ nugalėtojų, tautodailininkę Daivą Jėčienę. O Lekėčių bendruomenės moterų klubo moterys, draugėn Vaidos Brazaitienės suburtos, po atviru dangumi demonstravo, kaip kepamas tradicinis šakotis.
Mėlynių festivalio atidarymo ceremonijoje Lekėčių seniūnas Ričardas Krikštolaitis džiaugėsi susirinkusiais, sveikino visus su švente.
„Šiandien švenčiame jau dešimtą kartą. Per tiek metų Lekėčius aplankė daugybė žmonių iš visos Lietuvos ir užsienio. Lekėčiai turtingi gamtos dovanomis, šimtamečiais miškais, Novaraisčio draustiniu, daugelį žavinčia panemune, didžiuoju Lekėčių šaltiniu, o svarbiausia – bendruomeniškais ir geranoriškais žmonėmis“, – kalbėjo seniūnas, kuriam, beje, už iniciatyvumą taip pat buvo nuoširdžiai padėkota, nuo scenos seniūnas nulipo su ąžuolų vainiku ant pečių ir vėjarode.
Smalsių festivalio dalyvių dėmesio sulaukė ir Lekėčių bendruomenės moterų klubo šeimininkių po atviru dangumi kepamas šakotis. L. Poškevičiūtės nuotr.
Lekėtiškius ir festivalio svečius sveikino atidaryme dalyvavę svečiai: rajono meras Raimondas Januševičius, kuris pasidžiaugė, kad Lekėčiai toks jaukus ir gražiai besitvarkantis miestelis, sveikinimo žodį tarė ir Seimo nariai Giedrius Surplys bei Irena Haase. Pastaroji įteikė padėkas dviem šio krašto aktyvistams – muziejininkui G. Čekauskui ir fotomenininkui Algirdui Jonui Repšiui, kuris dėl sveikatos negalėjo atvykti, tad padėką atsiėmė jo anūkas, žolelių rinkėjas, arbatų pardavėjas Kajus. Šventėje padėkos žodžiai skriejo ir kitiems lekėtiškiams: Dainų šventės dalyviams – Lekėčių mėgėjų teatrui ir jų vadovei, Mėlynių festivalio ambasadorei V. Brazaitienei, kuri užlipusi ant scenos pažadėjo, kad dar bus ir 11-as, ir 20-as Mėlynių festivalis. Taip pat padėkota kūrėjai Reginai Klimaitienei, Mėlynių festivalio pavadinimo sumanytojui Audriui Rimkui, sporto entuziastui Dariui Adomaičiui, triušių augintojui Edmundui Reimeriui bei savanoriavusiam Lekėčių jaunimui.
Dar viena graži Mėlynių festivalio tradicija – apdovanoti gražiai besitvarkančias sodybas, tad net septyniems jų šeimininkams padėkota už darbštumą ir fantaziją.
Po gražių sveikinimų ir padėkų pasirodymą surengė Šakių cirko mokyklos artistai, festivalio lankytojus džiugino naujai susikūrusio Lekėčių vokalinio ansamblio „Liekė“ (vadovė Milda Vosylė) atliekamos dainos. Na, o visai vakarop, karščiui atlėgus, festivalin plūdo nauja žmonių banga, ko gero, labiausiai suviliota garsiosios kraštietės Džordanos Butkutės koncerto. Festivalį vidurnaktį vainikavo grojančio ir šviečiančio fontano šou.
Stasė iš Šakių:
