Praėjusią savaitę liaudiškų šokių kolektyvas „Pynė“ publiką pasirodymais džiugino Sakartvele, kur spėjo suktis net dviejuose tarptautiniuose festivaliuose, o iš vieno grįžo su aukso medaliu.
Didžioji dalis šios „Pynės“ jaunuolių grupės – būsimi pirmakursiai, tad, galima sakyti, tai buvo paskutiniai jų pasirodymai drauge. Anot kolektyvo vadovės Vitalijos Venienės, planuojant vasaros išvyką ir svarstant, į kurį tarptautinį festivalį keliauti, kokią šalį aplankyti, Sakartvelas buvo pasirinktas todėl, nes kadaise atvykti čionai buvo gautas pakvietimas, be to, tai šalis, kurioje „Pynė“ lig tol niekados nešoko.
Pirmasis festivalis, kuriame pasirodė „Pynės“ šokėjai, vyko Batumyje. Šis miestas – pagrindinis Sakartvelo uostas ir svarbiausias kurortas, besidriekiantis Juodosios jūros, kuria kolektyvo šokėjai galėjo grožėtis net pro viešbučio langą, pakrante. Veikiausiai nieko nuostabaus, jog būtent čia ir nutarta organizuoti tarptautinį festivalį „Menas mus vienija“, kuriame šiemet dalyvavo atlikėjai iš dvylikos šalių, trijų žemynų.
Organizatorių nuotr.
Antrasis festivalis, „Oranžinis Kobuleti“, iš kurio ir parsivežtas auksas, taip pat vyko su Juodąja jūra besiribojančiame mieste – Kobuletyje. Pasak V. Venienės, šis festivalis buvo išties įsimintinas, mat čia dalyvavo vien tokių šalių kaip Sakartvelas, Armėnija ir t. t. atstovai, kurių šokiai itin skiriasi nuo mūsiškių, tad grupelė lietuvių buvo tikra egzotika.
„Jie labai grožėjosi vaikais, mūsų kostiumais, iš karto atskirdavo, kad ne vietiniai. Jų šokiai visiškai kitokie, mes juos kaip reikiant stebinome“, – pasakoja V. Venienė, pasidžiaugdama, jog kolektyvas turėjo progą Lietuvai atstovauti šiame krašte, tai padaryti reikiamai, su iškelta galva. Už finansinę paramą kolektyvo vadovė itin dėkinga Šakių rajono savivaldybei ir Šakių kultūros centrui. 
Asmeninio archyvo nuotr.
„Laimę turėjau, šokti galėjau“, – nuskamba vienoje iš dainų, kurios ritmu sukasi kolektyvas, o šią frazę palydi šokėjų šūksnis – „Pynė“. Štai tokį Sakartvele nufilmuotą epizodą rodo redakcijon įspūdžiais pasidalinti užsukusi V. Venienė, pridurdama, jog tuo viskas ir pasakyta. Na, o mums belieka tik žiūrėti, grožėtis ir nejučiomis glostyti kūnu bėgiojančius šiurpuliukus.
Tomas iš Šakių:
