Nors praeitą savaitę tūkstančiai tikinčiųjų ir piligrimų vyko į Žolinės atlaidus Pivašiūnuose (Alytaus r.), tačiau Paluobiuose ir Gelgaudiškyje taip pat išlikusi ilgametė ir graži tradicija rugpjūčio 15 d. minėti Žolinę, Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną.
Javapjūtė jau beveik baigta, sakoma, ją geriausia užbaigti iki Žolinės. Kai šakos lūžta obuoliais, gėlės ir augalai pasiekę brandą, minime Žolinę. Bažnytiniame kalendoriuje tai Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena.
Nuo seno tikintieji rugpjūčio 15 d. Žolinės atlaidų švęsti vyksta į Paluobių Šv. Angelų Sargų bažnyčią. Čia ypatinga aura: žmonės lanko kapus, šnekučiuojasi susėdę šventoriuje, mat bažnytėlė visų atlaidų dalyvių netalpina, ir kaipgi be gyvos muzikos atlikėjo Gedimino... Visa aplinka taip ir alsuoja senomis kaimo atlaidų tradicijomis, tarsi keliautum laiku ir atsidurtum keletą dešimtmečių praeityje.
Iš šiemet atlaidai prasidėjo iškilminga eucharistine procesija, atlaidų šv. Mišias aukojęs kun. Arvydas Jakušovas sakė, kad kalbėti apie Dievo Motiną Mariją niekuomet nebus per daug.
„Ir taip pagalvojau, jeigu šiandien Marija ateitų į mūsų tarpą, tikriausiai pasakytų labai paprastus žodžius, kuriuos visada sako, kai kur nors pasaulyje apsireiškia: „Mano vaikai, melskitės.“ Ir tikriausiai pridėtų žodžius, kad kartu su Jėzumi visų mūsų laukia danguje, – kalbėjo dvasininkas. – Šiandien meldžiame sau vilties, kad Dievas mums padės iki galo. Marija ir mus kviečia eiti prie Jėzaus ir sako – klausykite mano sūnaus.“
Žolinės šventės metu Gelgaudiškyje tradiciškai pagerbiami žydinčiausių sodybų šeimininkai, tarp jų ir Birutė (pirma iš kairės) ir Vytautas Jeraminai (trečias iš kairės). L. Poškevičiūtės nuotr.
Mišių pabaigoje klebonas pašventino žolynus. Po sumos šventoriuje gausiai susirinkusiems tikintiesiems koncertą dovanojo Šakių kultūros centro Griškabūdžio padalinio pučiamųjų orkestras (vad. Valdas Sinkevičius).
Savo ruožtu Paluobių parapijos klebonas kun. Andrius Vaitkūnas padėkojo atlaidų dalyviams: broliams kunigams, procesijos dalyviams, Paluobių bendruomenei „Pagirys“ bei parapijiečiams už aukas, už kurias numatytas bažnyčios išorės tvarkymas, kuris atseis 25 tūkst. eurų.
Tą dieną kitame rajono krašte, Gelgaudiškyje, šiemet mininčiame 520 metų sukaktį, Žolinės šventė pritraukė taip pat gausybę žmonių. Nuo pat ryto miestelio gatvėmis skriejo kraštiečiojo Jono Bacevičiaus sukviesti motociklininkai, po mišių Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčioje ir šventoriuje skambėjo atlikėjų Vaidos Genytės ir Egidijaus Bavikino dainos.
O visai vakarop žmonės rinkosi į vasaros estradą.
„Didžiuojamės šiuo gražiu jubiliejumi. Žolinė – mūsų miesto tradicinė šventė. O kad ji būtų įsimintina, dėkoju visiems prisidėjusiems prie jos pasiruošimo, organizavimo, rėmusiems ir dirbusiems kartu: kultūros darbuotojams, seniūnaičiams, seniūnijos darbuotojams, bendruomenei“, – kalbėjo seniūnas Valdas Dumčius.
Seniūnas taip pat sulaukė padėkos už miesto gražinimą iš Seimo narių Irenos Haase ir Giedriaus Surplio. 
L. Poškevičiūtės nuotr.
Tradiciškai per šią šventę apdovanojami žydinčiausių sodybų šeimininkai. Šiemet šis titulas atiteko Kristinos ir Lino Pranaičių išpuoselėtai sodybai Skaistakaimyje. Padėkota ir kitose seniūnaitijose gražiai sodybas tvarkantiems: Elenai Pranckaitienei, Daliai Onusaitienei, Birutei ir Vytautui Jeraminams, Almai ir Antanui Petraičiams, Almai Krankauskaitei ir Aldonai Krankauskienei.
O kaipgi Gelgaudiškio Žolinės šventė be tradicinės loterijos, kurią jau eilė metų organizuoja Vilma Sluoksnaitienė, ir profesionalių atlikėjų koncerto!
Jau apie vidurnaktį suliepsnojo ir kraštiečio Raimondo Uždravio specialiai šventei sukurtų medžio drožinių laužas.
Lietuvoje nemažai turime Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų titulo bažnyčių, bet žinomiausi Žolinės atlaidai vyksta Pivašiūnuose, Kaišiadorių vyskupijoje, ir Krekenavoje, Panevėžio vyskupijoje. Krekenavos bažnyčia turi popiežiaus suteiktą Mažosios bazilikos titulą. Ten yra stebuklingas Marijos paveikslas, Maironio apdainuotas. Krekenavos Žolinės atlaidų tradicija 2021 m. buvo įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.
Benita iš Kudirkos Naumiesčio:
