Džiugu, kad rajone esantys kai kurie muziejai savo modernumu traukia lankytojus, tačiau yra ir likusių likimo paraštėje: Panoviuose, Kudirkos Naumiestyje, Lekėčiuose.
Bus, kol neišvys
Panoviuose 22-ejus metus kultūroje išdirbusi Teresė Durstinienė rinko įvairius etnografinius eksponatus, užrašinėjo kaimų, įstaigų istorijas ir 2005 m. rugpjūtį buvo atidarytas muziejėlis. Kaip pati sako, kadangi muziejaus statuso neturi, tai pavadino klėtele „Praeitis“. Muziejėlis įsikūręs buvusios kolūkio kontoros privačiose patalpose. Panovių krašto istoriją menančiu muziejumi susirūpino ir patys bendruomeniečiai, apie tai kalbėję neseniai vykusio susitikimo su rajono vadovu metu, tačiau plačiau apie tai, kad muziejėlis galėtų būtų perkeltas į geresnes patalpas, nebuvo kalbėta.
D. Pavalkio nuotr.
Antradienį į Panovius užsukame ir mes, pasitikusi T. Durstinienė atsidūsta: neliko kaime mokyklos, darželio, medicinos punkto, pašto, kultūros salės, laimei, biblioteka išsikels į naujas patalpas. O minėto kolūkio kontoros pastato, priklausančio net keliems savininkams, dviejose patalpose ir išdėlioti muziejaus eksponatai. T. Durstinienės teigimu, vienas iš patalpų savininkų „pavelijo čia eksponatus laikyti“. Eksponatų apie 200: darbo įrankiai, reikmenys, rakandai, naudoti kaimo buityje. Moteris kruopščiai užrašo, kas eksponatą dovanojo, iš kur jis ir kokio maždaug amžiaus. Akį patraukia dar vienas aplankas, o jame Anapilin iškeliavę šio krašto žmonės: nuo 1987 m. iki šių dienų – 158.
Teresė rodo pačios surinktas ir užrašytas kaimų, Panovių kultūros namų istorijas, užfiksuotus istorinius paminklus, surinktus kalbos barbarizmus.
„Net šviesos patalpose nėra. Bet vasarą patalpas išvėdinu, dulkes nuvalau. Kol manęs neveja iš šitų patalpų, tol būnu. Bet gal kažkada sugalvos parduoti ar visai nugriauti šį pastatą. Pagalvojau, galbūt dabar likusiose tuščiose vaikų darželio patalpose atsirastų vietos mano klėtelei. Bet kad ją su visais eksponatais iškeltų į kitą rajono vietą ar muziejų – jokiu būdu nenorėčiau, nes čia Panovių krašto istorija“, – pabrėžia pašnekovė ir su nostalgija aprodo Panovių kultūros namų salę, kurios būklė nėra tokia bloga, mačiusi ir remonto, tačiau šio pastato dalies ateitis kol kas irgi neaiški.
Kalbintas Kudirkos Naumiesčio seniūnas Edvardas Belevičius kol kas neturi vizijos ar kažkokio sprendimo dėl panoviškės T. Durstinienės muziejėlio vien todėl, kad nesutvarkyti teisiniai pastato reikalai. 
Kudirkos Naumiesčio seniūnas Edvardas Belevičius „Širvintos kampelyje“ rodo čia sukauptus Irenos ir Antano Spranaičių eksponatus, kartu su bendruomene rengiasi muziejaus likimą apsvarstyti su jo įkūrėjų artimaisiais ir pabrėžia – muziejus turi likti mieste. D. Pavalkio nuotr.
Žingsniai daromi
2000 m. Kudirkos Naumiestyje gyvenantys entuziastingi kraštotyrininkai Irena ir Antanas Spranaičiai savo namuose atidarė Širvintos miesto muziejų „Širvintos kampelis“ (Schirwindter Stube), o 2011 m. I. ir A. Spranaičių įkurtas muziejus persikėlė į savivaldybės skirtas patalpas S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje. Muziejaus ekspozicija supažindina su išnykusio Širvintos miesto istorija. Rinkinyje – fotografijos, spaudos leidiniai, straipsniai, žmonių prisiminimai. Iki muziejaus palydi miestelio seniūnas E. Belevičius, kuris informavo, kad patalpos pagal panaudos sutartį perduotos bendruomenės centrui. Muziejaus eksponatai eksponuojami dviejose patalpose. Visur tvarka ir švara.
Pasak seniūno, naumiestiečiams rūpi sunaikinto Širvintos miesto ir paties muziejaus ateitis, kuriuo domisi ne tik lietuviai, bet ir vokiečiai. Seniūno teigimu, muziejaus įkūrėjai I. Spranaitienei dėl sveikatos jau sunku vesti ekskursijas, todėl tariamasi su kraštotyrininke Gražina Žemaitienė, ji su vyru savo namuose taip pat turi archeologinę kolekciją.
„Turime susėsti su Spranaičių artimaisiais, konkrečiai dukra, ir aptarti, kuriuos asmeninius eksponatus galbūt jie pasiims, kuriuos paliks. Prie muziejaus įkūrimo ženkliai prisidėjo Romas Treideris, turim atsiklausti ir jo. Turime pirmiausiai pasidaryti inventorizaciją. Gal muziejų perimtų bendruomenės centras, ekskursijas vestų G. Žemaitienė. Visokių pasvarstymų yra“, – kalbėjo seniūnas. 
Praėjusį antradienį vykusio susitikimo metu svarstyta, kad Lekėčių miško muziejaus eksponatai galėtų būti perkelti į Zyplių dvaro arklidžių antrame aukšte esančias patalpas. Šakių r. savivaldybės nuotr.
Vizija yra
Gera žinia, kad iš lėto juda klausimas ir dėl Lekėčiuose esančio miško muziejaus gyvūnų iškamšų kolekcijos. Lapkričio 19 d. į susitikimą Zyplių dvaro ansamblio arklidėse atvyko Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus, Šakių administracijos, Šakių kultūros centro atstovai, taksidermistas Kęstutis Bybartas.
Vizito metu, kaip skelbia savivaldybės administracija, buvo apžiūrėtos Zyplių dvaro ansamblyje esančios erdvės bei aptartos esamų patalpų pritaikymo galimybės, vertintos įvairios alternatyvos siekiant užtikrinti kokybišką ekspozicijos perkėlimą. Vėliau patikslinta, kad galimai ekspozicija galėtų būti perkelta į patalpas, esančias arklidžių antrajame aukšte.
Nuvykę į Lekėčių miško muziejų ekspertai įvertinto ir eksponatų būklę. Jų teigimu, kolekcija išsilaikiusi puikiai, ši kolekcija yra vertinga ne tik regioniniu, bet ir nacionaliniu mastu, todėl jos išsaugojimas ir tinkamas pristatymas visuomenei yra būtinas.
Kaip jau po susitikimo patikslino savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus specialistai visame procese pažadėjo konsultacinę pagalbą, o K. Bybartas – prisidėti prie diaramų sustatymo naujojoje vietoje bei sukurti patrauklią ir edukacinę ekspoziciją.
„Kada galėtų realiai prasidėti darbai, terminų neapsibrėžėme, bet tai vyks ne šaltuoju metų laiku, galimai pavasarį, dabar tik preliminariai apsitarėme, kaip galėtų viskas vykti, kur galėtų būti perkelta, bet smagu, kad ekspozicija įvertinta kaip išties aukšto lygio, jie galvoja, kad ir turistų srautas padidės“, – „Draugui“ po vizito, apie kurį viešai nebuvo skelbta, kalbėjo V. Ižganaitis.
Deividas iš Keturnaujienos:
