„Miškas – tai mūsų istorijos, pasakų ir kasdienybės dalis. Šiandien jis persikėlė į Zyplių dvarą ne tam, kad būtų už stiklo, o kad primintų, jog turime jį saugoti, pažinti ir branginti“, – tokiais žodžiais antradienio rytą prasidėjo Zanavykų krašto miško muziejaus atidarymo šventė. Lekėčių girininkijos informacinio centro miško ekspozicija jaukiai įsikūrė antrame Zyplių dvaro arklidžių aukšte ir nuo antradienio yra vėl atvira visuomenei.
Nors renginiui pasirinktas neįprastas laikas – ankstyvas antradienio rytas, tačiau į jį atvyko gausus būrys prie šios idėjos įgyvendinimo prisidėjusių žmonių. Tai, kad Miško muziejus šiandien vėl atvėrė duris – bendro darbo ir net zanavykiško unoravumo rezultatas. Dar visai neseniai Lekėčių miško muziejaus likimas buvo neaiškus. Dėl vykdytos Valstybinių miškų urėdijos pertvarkos unikaliai kolekcijai grėsė likti be globos, tačiau nesinorėjo, jog ji būtų išskaidyta, atiduota ar prarasta. Šakių rajono vadovai kartu su muziejininkais, kultūros lauko žmonėmis ir kitais specialistais ieškodami spendimo priėjo prie išvados, jog ekspozicija galėtų įsikurti Zyplių dvare ir taip pereitų Lukšių kultūros centro globon. Gerą pastarąjį pusmetį vyko darbai – arklidžių antrajame aukšte buvo įrengtos dioramos, pritaikytos patalpos, įsigyta reikalinga įranga edukacijoms ir net sumontuota nauja šildymo sistema, kad pastatas taptų jaukus užsukantiems ir tinkamas saugoti eksponatus. Taip pavyko išsaugoti gausią miško gyvūnų iškamšų kolekciją, kurią dar praeitame amžiuje pradėjo kaupti ilgametis girininkas Stanislovas Ruseckas su bendraminčiais. Šią kolekciją apžiūrėję specialistai dar iki perkėlimo stebėjosi puikia eksponatų būkle ir meistriškumu – anot jų, Lekėčių miško muziejaus rinkinys vertingas ne tik regioniniu, bet ir nacionaliniu mastu. 
D. Pavalkio nuotr.
Miško muziejaus atidarymo renginyje rajono savivaldybės meras Raimondas Januševičius neslėpė pasididžiavimo, kad nepaisant vyravusio skepsio pavyko išlaikyti muziejų gimtajame krašte.
„Dabar čia, Zyplių dvaro ansamblyje, turime dar vieną išskirtinį traukos tašką“, – kalbėjo meras ir dėkojo projekto įgyvendinimo entuziastams – administracijos direktoriui Vytautui Ižganaičiui ir taksidermistui Kęstučiui Bybartui, būriui kitų specialistų – Romui Plaušinaičiui, Vytautui Gustui, Sauliui Pranckevičiui ir Narvydui Stankevičiui – už jų profesionalumą, skirtą laiką ir pastangas įrengiant ekspoziciją.
„Jūsų entuziazmas ir atsakingas darbas padėjo įveikti visus iššūkius ir išsaugoti unikalią gamtos bei kultūros vertybę“, – sakė meras, įteikdamas padėkas pagrindiniams talkininkams. K. Bybartas į padėkas reagavo kukliai – tikino, jog vienas nieko nebūtų nuveikęs, dėkojo savo komandai ir visiems prisidėjusiems.
Miško muziejuje lankytojai iš arti gali susipažinti su miško gyventojais – paukščiai, žvėrys ir jų buveinės atkurtos natūraliai ir įtaigiai. D. Pavalkio nuotr.
Renginyje kalbėjęs ir viso proceso metu konsultavęs Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus direktorius Ramūnas Grigonis džiaugėsi, kad šakiečiams pavyko išsaugoti vertingą kolekciją.
„Gerai, kad neatidavėt muziejaus – tos vertybės turi būti ten, kur ir gimė“, – teigė R. Grigonis. Pasak jo, Lekėčių ekspozicijos išsaugojimas – pagirtinas atsakingumo pavyzdys visai šaliai. R. Grigonis atkreipė dėmesį, kad Šakių kraštas turi išskirtinį specialistą: „Labai džiugu, jog turite tokį meistrą kaip Kęstutis Bybartas – tarptautinio masto taksidermistą, kuris sutiko padėti parengti ekspoziciją.“ 
Iš kairės: Narvydas Stankevičius, Kęstutis Bybartas, Romas Plaušinaitis, Vytautas Gustas ir Saulius Pranckevičius – jų bendras darbas ir tikėjimas muziejaus idėja nulėmė vertingos kolekcijos išlikimą. D. Pavalkio nuotr.
Po džiugių kalbų buvo perkirpta simbolinė juostelė, skelbusi svarbiausią žinią – muziejus oficialiai atgimė naujoje erdvėje. Šventės dalyviai smalsiai apžiūrinėjo ekspoziciją – po pertraukos vėl galima išvysti įspūdingas miško gyvūnų iškamšas, paukščius, išdėstytus natūralias buveines primenančiose dioramose, taip pat knygas ir kitą vertingą medžiagą. Pasidalinta ir ateities planais – Šakių kultūros centro Lukšių padalinio atstovai užsiminė planuojantys čia rengti edukacinius užsiėmimus, kad muziejus taptų ne tik pramoga smalsuoliams, bet ir vertinga mokymosi erdve jaunajai kartai. 
D. Pavalkio nuotr.
Ko gero, Miško muziejus dvare atrado ne tik naują pastogę, bet ir gyvą kryptį ateičiai. Beje, didelį pasididžiavimą kelia faktas, jog ekspozicija sukurta etiškai – visi eksponatai čia atsidūrė natūraliai pasibaigus jų gyvenimo keliui.
Jonas iš Šakių:
