Po ilgų nykimo dešimtmečių Žemosios Panemunės dvaro istorijoje verčiamas naujas puslapis. Baigiami paskutiniai rūmų griuvėsių valymo darbai, o pirmieji tvarkybos darbai prasidės nuo vienaukštės pastato dalies stogo. Tai tik pradžia, sako dvaro valdytoja Rasa Jakelienė, o visas dvaro atgaivinimo projektas suskirstytas į tris didelės apimties etapus. Vien pirmajam jų preliminariai prireiks daugiau nei milijono eurų.
Tyrimai atskleidė dvaro praeitį
R. Jakelienė pasakoja, kad 2025 m. pabaigoje, atlikus taikomuosius tyrimus ir projektavimo darbus, buvo gautas Kultūros paveldo departamento leidimas pradėti Žemosios Panemunės dvaro sodybos fragmentų rūmų tvarkybą. Atlikus istorinius, architektūrinius ir polichrominius tyrimus, atsiskleidė iki šiol menkai pažinta XVII a. siekianti dvaro istorija, o įvertinus objekto reikšmingumą, Žemosios Panemunės dvaras tapo valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.
Lietuvos ir Lenkijos archyvuose aptikti dokumentai liudija, kad dvarą skirtingais laikotarpiais valdė kunigaikščiai Sapiegos ir Čartoriskiai, didikai Gelgaudai, grafai Tiškevičiai, vėliau – tarpukario inteligentų Gustainių šeima. Su šia vieta siejamas ir iškilios Lietuvos diplomatės, žurnalistės bei visuomenės veikėjos Magdalenos Avietėnaitės gyvenimas.
Polichrominių tyrimų metu rūmuose aptikta vertingų XVII ir vėlesnių amžių sienų bei lubų tapybos ir dekoro fragmentų. Architektūros tyrėjams pavyko nustatyti originalų barokinį XVII a. rūmų planą, o valant griuvėsius rasta XVII–XIX a. datuojamų originalių krosnių koklių fragmentų. Istoriniuose šaltiniuose taip pat aptikta nemažai užuominų, kad dar iki dvaro statybų šioje vietoje galėjo stovėti kryžiuočių pilis.
„Bundantis Žemosios Panemunės dvaras saugo ne tik XVII a. mūrus. Jis saugo Lietuvos valstybę kūrusių žmonių likimus, valstybės istoriją ir kultūrinę atmintį“, – pabrėžia R. Jakelienė.
Pirmiausia – stabdomas nykimas
Dvaro tvarkybos projektas suskirstytas į tris etapus. Pirmajame daugiausia dėmesio bus skiriama pastato konstrukcijoms stabilizuoti, avarijos grėsmei pašalinti ir rūmams apsaugoti nuo drėgmės bei tolesnio aplinkos poveikio. Darbai šiuo metu pradedami nuo vienaukštės rūmų dalies stogo restauravimo ir dengimo cinko skarda. Taip siekiama apsaugoti pastato viduje išlikusią vertingą lubų tapybą. Dviaukštė rūmų dalis kol kas bus uždengta apsauginiu stogu. Pirmajame etape taip pat numatyta restauruoti plytų mūro sienas, tvarkyti fasadus ir pamatus, įrengti hidroizoliaciją bei apšiltinimą. Bus restauruojami išlikę unikalūs sraigtiniai mediniai laiptai, konservuojami ir sutvirtinami autentiško tinko bei dažų fragmentai. Pastatą planuojama užsandarinti įrengiant naujus langus ir duris. Jie bus gaminami remiantis pačiame dvare rastais pavyzdžiais ir XVIIa. analogais.
Atskleis buvusį rūmų perimetrą
Antrajame darbų etape bus tvarkomi dvaro požemiai ir pastatas rengiamas šiuolaikiniam naudojimui. Vakarinėje rūmų dalyje numatyta restauruoti autentišką rūsių mūrą, įrengti būtinas inžinerines sistemas. Ypatingas dėmesys bus skiriamas išlikusiems rūmų pamatams. Jie bus atidengti ir eksponuojami, kad lankytojai galėtų pamatyti buvusį viso pastato perimetrą ir geriau suvokti istorinį rūmų dydį bei planą. Trečiasis (baigiamasis) etapas bus skirtas didžiausios meninės vertės interjero elementams. Pagal specialiai parengtas polichromijos programas bus konservuojamas ir restauruojamas išlikęs sienų bei lubų tapybinis dekoras. Taip pat numatyta sutvarkyti antrajame rūmų aukšte esančią dekoratyvinę nišą ir jos lipdybinį dekorą.
Kultūros ir istorijos pažinimo erdvė
Dvaro tvarkyba rūpinasi viešoji įstaiga „Žemosios Panemunės dvaras“. Užbaigus visus tvarkybos ir restauravimo darbus, sako R. Jakelienė, rūmus ketinama pritaikyti kultūros, meno, istorijos pažinimo veikloms ir istoriniams potyriams. Todėl minėtais etapais siekiama ne vien fiziškai atstatyti pastatą, bet ir sukurti gyvą kultūros erdvę, kurioje istorija būtų ne tik pasakojama, bet ir patiriama.
„Jau beveik keturis šimtmečius Nemuno pakrantėje stovintis dvaras yra gyvas Lietuvos istorijos liudininkas, menantis valstybės klestėjimo ir išbandymų laikus. Šiandien turime išskirtinę galimybę išgelbėti šį unikalų paveldo objektą“, – teigia dvaro valdytoja ir priduria, kad laukiančių darbų mastas ir jų finansinė išraiška reiškia, kad dvaro atgimimas nebus greitas.
Tikimasi, kad prie jo išsaugojimo prisidės vietos ir centrinės valdžios institucijos, kultūros paveldo tvarkybos fondai, kiti finansavimo mechanizmai bei visuomenė. Siekiant suburti žmones, kuriems rūpi Lietuvos kultūra, istorija ir paveldas, įkurtas „Bundančio Žemosios Panemunės dvaro mecenato klubas“, kviečiantis kiekvieną tapti dvaro atgimimo dalimi, nes, kaip pabrėžia dvaro valdytoja R. Jakelienė, „kultūros paveldą saugo ne tik institucijos – jį saugo ir žmonės“.
Bronius iš Veršių:
