Du kūrybos pasauliai sujungti šviesos

Šviesa šią vasarą tapo simboline Vytauto Kauno ir jo dukros Adelės Liepos Kaunaitės-Ganusauskienės kūrybos jungtimi – nuo „Šviesių akimirkų“ Klaipėdoje iki „Meno be sienų“ Bartninkuose. T. Šimulionio ir R. Šeškaičio nuotr.

Kaimyniniame Vilkaviškio rajone vykstantis festivalis B’ART šią vasarą tapo Lukšiuose gyvenančios ir kuriančios menininkės Adelės Liepos Kaunaitės-Ganusauskienės darbų pristatymo vieta. Rugpjūčio 8 d. Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose parodos pavadinimas „Menas be sienų“ įgavo tiesioginę prasmę – po atviru dangumi čia eksponuoti jos paveikslai ir skulptūros: nuo ankstesnių darbų iki pačių naujausių kūrinių, kuriuos rudenį išvys ir Vilniaus rotušės lankytojai.

Keturioliktą kartą rengiamame festivalyje Adelė Liepa dalyvauja ne pirmą kartą. Užsimezgęs ryšys su organizatoriais leidžia tęsti pradėtą meninį dialogą ir stebėti, kaip jos kūrinius keičia istorinė aplinka bei šviesa. Keliaujanti paroda „Menas be sienų“ šiemet pristatyta dviejų festivalio koncertų metu. Liepos 18 d. ekspozicija darniai susiliejo su akustiniu Giedrės koncertu, o rugpjūčio 8-osios vakarą – su tenoro Edgaro Montvido ir Modesto Pitrėno diriguojamo Šv. Kristoforo kamerinio orkestro programa.

R. Šeškaičio nuotr.

Bartninkų bažnyčios griuvėsiai nepanašūs į įprastą galeriją, todėl kūrinių vaizdas čia kinta priklausomai nuo paros meto ir šviesos. Dieną juos apšviečia saulė, o sutemus spalvas ir formas keičia šviesų dailininko Valdo Latono kuriama spalvų architektūra. Į jau užbaigtą paveikslą tarsi įsitraukia dar vienas kūrėjas – šviesa.

„Nutapai paveikslą, sudėlioji spalvas, atitaikai tuos niuansus, kartais eini plona linija, kad spalvos nesipjautų, tarsi judančiu rąstu, permestu per upę, nes plačiu tiltu eiti neįdomu. Ir štai šviesų dailininkas V. Latonas apšviečia jau susigulėjusias, patikrintas spalvas. Jos suskamba visai kitoje šviesoje!“ – dalijasi Adelė Liepa.

Sutemus dieną matyti kūriniai atsivėrė kitaip: vienos detalės išryškėjo, kitos pasitraukė į šešėlį, o senos akmeninės sienos tapo dar vienu ekspozicijos sluoksniu.

R. Šeškaičio nuotr.

Bartninkų griuvėsiai Adelei Liepai – ne vien buvusi bažnyčia. Menininkei ši vieta tebėra šventovė, tik jos stogas dabar – dangus, o grindys – žolė. 

„Ši erdvė tampa tarsi visatos laikrodis“, – savo santykį su vieta nusako Adelė Liepa, kurios žvilgsnis griuvėsiuose pastebi ir mažiausias detales: saulėje įkaitusių akmenų bei žolės kvapą, ore sklandančius pūkelius, karvelio plunksną nešiojantį vaiką. Netikėtų pakeleivių aptikta ir skulptūrose – jose jau buvo apsigyvenusios kelios mažos vorų kolonijos. Jų namų nuspręsta neardyti, todėl vorai kartu su kūriniais atkeliavo į Bartninkus.

„Kartais keliaujanti paroda „Menas be sienų“ atvyksta ne tik su darbais ir meile, bet ir su mažais, tyliais pakeleiviais, su viskuo, kas pakeliui prilimpa“, – svarsto menininkė.

Šis nutikimas jai virto platesne mintimi apie netikėtus susitikimus. 

„Mes – kaip tie vorai. Kaip griuvėsių akmenys. Visi anksčiau ar vėliau susitinkame. Reikia tik tinkamo laiko, vietos ir bendraminčių“, – sako Adelė Liepa.

R. Šeškaičio nuotr.

Sutemus šviesos išryškino kūrinius ir pačius griuvėsius, o užgrojus Šv. Kristoforo kameriniam orkestrui Adelei Liepai pasirodė, kad ant kalvos stovinti bažnyčios erdvė pakilo nuo žemės ir virto savotišku kosminiu laivu.

Bartninkuose parodos pavadinimas „Menas be sienų“ įgijo tiesioginę prasmę – čia išnyko aiški riba tarp meno ir aplinkos. Panašu, kad ribų dar nepasiekė ir ne vienus metus trunkantis Adelės Liepos bei festivalio organizatorių kūrybinis pokalbis: jame lieka erdvės naujiems susitikimams ir sumanymams.

Gražus sutapimas, o gal ir ne, kad šviesos motyvas šiomis dienomis lydi ir Adelės Liepos tėvo, dailininko Vytauto Kauno, kūrybinį kelią. Adelės Liepos darbai Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose buvo eksponuojami trumpai – vos du koncertinius vakarus, o V. Kauno kūriniais bus galima mėgautis ilgiau. Rugpjūčio 6 d. Klaipėdos meno galerijoje „JUSIONIS“ atidaryta jo tapybos paroda „Šviesios akimirkos“. Šioje galerijoje menininkas savo darbus pristato pirmą kartą.

T. Šimulio nuotr.

Ekspozicijoje vyrauja ekspresyvi figūrinė tapyba, kurioje svarbiausiomis emocinės išraiškos priemonėmis tampa spalva ir spontaniškas potėpis. Darbuose dominuojančios moterų figūros nėra idealizuojamos – jos perteikia žmogaus pažeidžiamumą, vidinę laisvę, emocijų kaitą ir santykį su aplinka. Figūratyvumas čia susilieja su abstrakcijos elementais, gamtos bei kosmoso motyvais.

Paroda veiks iki rugsėjo 10 dienos. 

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip vertinate sporto infrastruktūrą Šakiuose?

klausimelis 06 02Dainius iš Išdagų:

Šakiuose sportuoti yra kur – pilna lauko įrenginių, teniso kortai, krepšinio, padelio aikštelės. Apie trenerių pasiūlą nežinau. Su futbolu gali būti kiek sudėtingiau – tikiu, kad žiemą nėra kur treniruotis. Mūsų laikais futbolas Šakiuose buvo labai populiarus – buvo geras treneris, daug kas žaisdavo futbolą, žiemą žaisdavome ant užšaldytos ledo aikštelės. Šiais laikais tikrai turėtų atsirasti sprendimų, kaip vaikams treniruotis ir šaltuoju metu. 

klausimelis 06 02 2

Simona iš Šakių:

Šakiuose vaikams sportuoti galimybių užtenka, tik reikia ir patiems turėti noro. Nebūtinai viskas turi būti paruošta – galima bėgioti, važinėti dviračiais, naudotis tuo, kas yra. Mano merginos sportuoja mokykloje, žaidžia kvadratą, buvo vasaros stovykla. Apie futbolą negaliu pasakyti, nes su tuo nesusiduriu, tačiau žinau šeimą, kuri perspektyvų vaiką į treniruotes vežioja į Jurbarką, vežiojo į Kauną, nes nori, kad vaikas galėtų sportuoti ir tobulėti.

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.