Tradiciškai per Žolinę Gelgaudiškyje paskelbiamos žydinčiausios sodybos. Šiemet šie apdovanojimai atiteko Danutei Endriukaitienei ir Edgarui Pilypaičiui.

Jau ne pirmus metus, artėjant Žolinei, miesto seniūnas ir seniūnaičiai aplanko bei apžiūri gražiai besitvarkančias seniūnijos gyventojų sodybas. Ši tradicija tapo gražiu Žolinės šventės akcentu. Pasak miesto seniūno Valdo Dumčiaus, nors sodybos vertinamos kasmet, kaskart atrandama naujų, išpuoselėtų ir akį džiuginančių vietų.

„Kiekvienais metais mums tenka nelengva užduotis – išrinkti žydinčiausią sodybą. Seniūnijoje yra daugybė gražiai ir rūpestingai tvarkomų sodybų, todėl išskirti vieną, kažkuo ypatingesnę, išties nėra lengva. Tačiau, padedant seniūnaičiams, kasmet pavyksta atrasti sodybą, vertą šio gražaus įvertinimo“, – sakė seniūnas.

Už gražiai prižiūrimą, žieduose skendinčią sodybą ir puoselėjamą aplinkos grožį pirmoji padėka šiemet įteikta Daukantiškių kaime gyvenančiai Danutei Endriukaitienei. Apdovanojimą atsiimdama moteris neslėpė jaudulio ir dėkojo už įvertinimą. Ji atskleidė, kad sodybos aplinką prižiūri pati.

„Labiausiai puoselėti ir gražinti savo sodybą skatina meilė gėlėms. Jomis rūpintis, jas auginti ir matyti žydinčias – tikras džiaugsmas“, – sakė D. Endriukaitienė.

Antrasis apdovanojimas šiemet atiteko miesto sodybai. Žydinčiausios sodybos ženklu apdovanotas Edgaras Pilypaitis – jo puoselėjamą sodybą nuo šiol papuoš šį įvertinimą liudijanti iškaba.

E. Pilypaitis atskleidė nesitikėjęs, kad žydinčiausios sodybos iškaba kada nors papuoš ir jo namus, mat jis buvo vienas iš šio apdovanojimo sumanytojų, todėl, kaip pats sako, organizatoriui tokio įvertinimo tarsi ir nederėtų gauti. 

„Matyt, paliuosavote iš komisijos narių šiemet?“ – šmaikščiai mestelėjo E. Pilypaitis.

„Tą grožį puoselėti paskatina kaimynai. Tas mūsų suvalkietiškas, zanavykiškas, liociškas unoravumas – kad pas mane nebūtų prasčiau nei pas kaimyną – labai veikia“, – kalbėjo E. Pilypaitis.

Jis džiaugėsi, kad seniūnijoje jau ne viena sodyba pasipuošusi žydinčiausios sodybos iškaba. Anot jo, tai rodo, kad šiuo apdovanojimu pasiektas gražus tikslas – žmonės savo aplinką puoselėja vis gražiau ir gražiau.

Taip pat skaitykite

Prano Vaičaičio istorija prabils kino ekrane

Į Kaimelio bažnyčią sugrįžo M. K. Čiurlionio paveikslas 

Kantri sūnus iš Liepalotų: „Vieni pliusai būti Ambrazevičiumi“

Aglajos Ray parodoje – vietos patirtis ir lėtas kūrybinis virsmas

Du kūrybos pasauliai sujungti šviesos

Šakių kapinėse restauruojamas tremtiniams atminti skirtas kryžius

Vėl virpėjo gitarų stygos ir skambėjo bardų dainos

Žengė Atminties keliu

Zyplių dvare kultūrą ragavo visais pojūčiais

Kviečia tapti filmo apie Šakių kraštą dalimi

„Kalbanti žemė“: pleneras grįžta prie pamatų

Jankuose – dvigubos šventės šurmulys