Minint LRT 100-metį, Edvardas Kubilius su laida „10–12“ toliau keliauja po Lietuvą ir siūlo gyventojams išbandyti radijo laidų vedėjo amplua. Penktadienį LRT komanda lankėsi Gelgaudiškyje, kur, be žinomo žurnalisto, laidos vedėjais tapo ir Gelgaudiškio seniūnaitis, kultūrinių renginių koordinatorius Saulius Urbanavičius bei savivaldybės tarybos narė, Mamų ir dukrų kvarteto vadovė Violeta Simonavičienė.
Stotelė Gelgaudiškyje – ketvirtoji, o laidos komanda ir radijo studija įsikūrė tiesiog turgaus aikštėje. Pirmiausiai pokalbiui apie Gelgaudiškį, jo praeitį ir ateitį mintimis buvo pakviesti pasidalinti UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“ vadovas Edmundas Rinkevičius, opozicijos lyderis Edgaras Pilypaitis, laidoje pristatytas kaip ilgametis bažnyčios vargonininkas, bei gyvąja enciklopedija vadinamas tremtinys, visuomenininkas, 91-erių Antanas Bajerčius. Jis ir laidoje su konkrečiomis datomis leidosi į prisiminimus, kaip Gelgaudiškis atrodė anksčiau, kokį jis, dar būdamas vaikas, prisimena ir kokios ateities jam linkėtų.
Gelgaudiškiečiai E. Rinkevičius ir E. Pilypaitis prisiminė bendruomenės centro kūrimosi ištakas bei laikmetį, kai Gelgaudiškis nebuvo toks gyvybingas, koks yra dabar, o pakilimo laiku abu įvardija maždaug 2000-uosius metus.
Žinoma, niekas neabejoja, kad kertinė ašis, aplink kurią sukasi šis miestas bei jo žinomumas, yra Gelgaudiškio dvaras, tačiau klausantis akivaizdu, kad varomoji šio miesto jėga yra šiam kraštui atsidavę žmonės, bendruomeniškumas. Verslininkas E. Rinkevičius neabejoja, kad jei čia būtų daugiau įmonių, Gelgaudiškis apskritai klestėtų kur kas labiau. Tačiau neabejojama ir tuo, kad būtent uostas, apie kurį pastaraisiais metais kalbama vis garsiau, taip pat atvertų platesnį langą į pasaulį. Juolab kad nuo senų laikų prie Nemuno įsikūręs miestas ir buvo pramonės miestas. Tad laidoje būtent apie galimybes ne tik Jurbarke, bet ir Gelgaudiškyje turėti pramoginį-pramoninį uostą kalbėjo du merai: Jurbarko – Skirmantas Mockevičius ir Šakių – Raimondas Januševičius. Abu merai pabrėžė nematantys konkurencijos, o priešingai – kuo daugiau stiprių logistikos taškų atsiras Nemune, kaip pabrėžė R. Januševičius, tuo patrauklesnis ir gyvybingesnis taps visas vandens kelias.
„Tai galėtų formuoti naują kryptį: Kaunas–Šakiai–Jurbarkas–Klaipėda–Baltijos jūra–Europa ir pasaulis“, – teigė Šakių meras ir pridūrė, jog jau pirmajame etape krovinių srautai galėtų siekti apie 500 tūkst. tonų per metus.
Visgi kol kas visus jau atliktus ir tebeatliekamus darbus riboja Saugomų teritorijų plano koregavimas, nes planuojamo uosto teritorija patenka būtent į šią zoną. Ir nors dar laukia nemažai biurokratijos, meras nusiteikęs ambicingai.
Ne mažiau ambicingai nusiteikę ir paveldo srityje besidarbuojantys, nes čia reikia ne tik žinių, atkaklumo, bet ir kantrybės bei vizijos, kaip išsaugoti praeitį ir paversti ją gyva dabarties dalimi. Kad tokių žmonių randasi, laidoje džiaugėsi ir Kultūros paveldo departamento Alytaus–Marijampolės teritorinio skyriaus patarėja Violeta Kasperavičiūtė. Ji pripažino, jog mūsų kraštas išskirtinis savo dvarais, o mintimis laidoje dalijosi ir Gelgaudiškio dvaro valdytojas Virginijus Visockis bei Žemosios Panemunės dvaro valdytoja Rasa Jakelienė. Ir jei Gelgaudiškyje valdytojai atsirado jau po dvaro restauracijos, tai R. Jakelienė pasakojo, kaip Žemojoje Panemunėje jie rado šiukšlyną. Tad klausytojai galėjo išgirsti apie sutvarkymo viziją, ateities planus. Anot R. Jakelienės, dvaras ne tik gražus fasadas – valstybės bei kultūros atminčiai kur kas svarbesnė jo istorinė vertė. Be to, jei iki valdytojų Žemosios Panemunės dvaras buvo datuojamas maždaug XXa., tai vėliau paaiškėjo, kad tai unikalus XVII a. palikimas, kuriuo valdytojai nusiteikę dalintis.
„Žemoji Panemunė kalba ne apie regioną, ne vieną šeimą. Žemoji Panemunė kalba apie Lietuvos valstybės raidos istoriją nuo XVII a. iki moderniųjų laikų. Tai paminklas, kuris išgyveno visą valstybės kaitą, matė įvairias santvarkas. <...> Per vieno kiemo istoriją galime papasakoti viską, kas atsitiko mūsų valstybėje ir kaip ji vystysi“, – kalbėjo R. Jakelienė ir pabrėžė, kad kalbant apie Žemąją Panemunę pirmiausia reikia paminėti Sapiegas – aukščiausio rango aristokratus, didikus, kūrusius valstybę.
Didinga mūsų praeitis, tačiau ne mažiau svarbi ir dabartis. Tad V. Simonavičienė kalbino dvi jaunas kraštietes – bendruomenės pareigūnę Laurą Dabašinskienę ir visuomenės sveikatos specialistę Justę Šilingę. Moterys kalbėjo apie savęs paieškas, sveikatingumą, sportą ir savo pasirinkimą gyventi ne bet kur, o būtent mūsų krašte. L. Dabašinskienė atviravo, kad tik atvykusi norėjo iškart dingti, bet prisiminė vieno žmogaus žodžius: kokią bendruomenę apie save susikursi, tokią ir turėsi. Juk stipri bendruomenė neatsiranda savaime – ką bylojo ir kiti laidos svečiai – ją kuria žmonės, jų iniciatyvos, noras veikti kartu, kad čia, kur esame, patiems gyventi būtų gera.
Visą laidos įrašą galima rasti ir peržiūrėti ar išklausyti LRT mediatekoje. Kita laida „10–12“ rugsėjo 25 d. bus transliuojama iš Lazdijų.
Dainius iš Išdagų:
