Rugpjūčio 15-ąją tradiciškai Gelgaudiškyje ir Paluobiuose nušurmuliavo Žolinės atlaidai, o Tarpučiuose veikianti vietos bendruomenė „Lauma“ pakvietė į jaukų susibūrimą Putinų sodyboje.
Rugpjūčio 15-oji nepagailėjo kaitrios saulės. Pasidžiaugti vasaros branda, gamtos gausa bendruomenė „Lauma“ kartu su netoli Tarpučių (Kudirkos Naumiesčio sen.) įsikūrusios Putinų sodybos šeimininkais Vaida ir Tadu Štrimaičiais pakvietė į jaukų Žolinės susibūrimą.
Svečius pasitikę sodybos šeimininkai pasakojo, kad prieš maždaug penkerius metus įsigytą sodybą pamažu prikėlė naujam gyvenimui: restauravo mūrinį gyvenamąjį namą, įrengė vaikų žaidimų erdvę. Šiandien Putinų sodyba atvira visiems, norintiems pabėgti nuo kasdienio skubėjimo, pabūti gamtoje ir pasimėgauti ramybe.
„Kai pirmą kartą pamačiau atokioje sodyboje vienišą, gruodžio šaltyje stovintį pilką mūrinį namuką, jau tada prieš akis išvydau viziją – čia bus baltas namas. Šalia – unikali pelkė. Nugriovę ūkinį pastatą, atvėrėme vaizdą į ją. Sodybą pamėgo šeimos, su vaikais ieškančios ramaus poilsio“, – pasakojo T. Štrimaitis.
Vaida, paklausta, kodėl nusprendė kartu su bendruomene švęsti Žolinę, atsakė paprastai – gera kurti šventę žmonėms ir dalytis tuo, ką turi.
„Šie namai sukurti visiems. Be to, bendruomenė neturi daug erdvių, kuriose galėtų rengti šventes ar kitus susibūrimus. Mums tiesiog gera dalytis – erdve, laiku, idėjomis ir buvimu kartu“, – kalbėjo V. Štrimaitienė.
Šventei buvo kruopščiai ruošiamasi – visas sodybos erdves papuošė žolynai, o gėles iš savo darželių jiems rinko bendruomenės moterys. Juk Žolinė nuo seno neatsiejama nuo žolynų – mūsų protėviai tą dieną eidavo į laukus, rinkdavo ir rišdavo augalus į puokštes, nešdavo jas į bažnyčią pašventinti. Pašventinti žolynai būdavo laikomi garbingoje namų vietoje ir ištisus metus saugomi kaip apsauga nuo nelaimių bei ligų.
Putinų sodyboje apie paslaptingąją, magiškąją žolelių pusę pasakojo Edita Tamoliūnienė iš Raseinių krašto, savęs pažinimo žaidimo „Pilkapio ragana“ autorė. Aromakoliažo subtilybėmis ir žolelių paslaptimis dalijosi ir kitos šventės viešnios.
Šios šventės sumanytojos – bendruomenės „Lauma“ pirmininkė R. Puodžiukaitienė ir V. Štrimaitienė – kartu su būriu talkininkų kone dviejų hektarų pievoje sukūrė ypatingą, gamtos įkvėptą erdvę – labirintą. Kaip pačios sumanytojos sako, jis kviečia bent trumpam sulėtinti žingsnį, atsitraukti nuo kasdienio skubėjimo ir pasimėgauti akimirka.
„Kurdami šį kelią norėjome išsaugoti natūralų žolynų grožį ir suteikti galimybę kiekvienam prie jo prisiliesti. Šią alėją „Draugystės“ vardu pavadinome neatsitiktinai. Ji simbolizuoja žmogaus ir gamtos draugystę, o kartu – ir mūsų visų bendrystę: tų, kurie čia vaikščiosime, kalbėsimės ar tiesiog tyliai pabūsime“, – įveikti labirinto taką kvietė R. Puodžiukaitienė.
Einant siaurais takeliais per kone metro aukščio pievą, atrodo, kad žengi į gyvą, vasaros vėjo siūbuojamą jūrą. Virš galvos linguoja smilgos, tarp jų marguoja laukinių gėlių paletė – ir rugpjūtį dar žydinti raskila, vilkakojė, kraujažolė, laukinė morka bei kiti pievų augalai. Dobiluose dūzgia bitės, virš žolynų lengvai plazdena drugeliai, o žiogai savo čirpimu užpildo visą pievą. Regis, pati vasara čia dar nenori užleisti vietos rudeniui.
Pasak sodybos šeimininkės Vaidos, pievą sąmoningai paliko augti natūraliai, nes norėjo išsaugoti tai, ką sukūrė pati gamta.
Vaikštant labirintu, stabtelime ir prie šieno kupetų. Pasak R. Puodžiukaitienės, šienas nuo seno buvo neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Nuo to, kaip rūpestingai jis būdavo sugrėbiamas ir išsaugomas, priklausė gyvulių, o kartu ir visos šeimos išgyvenimas žiemą. Ant šviežio, saulės ir pievų kvapo prisigėrusio šieno prisėsdavo pailsėti pavargę talkininkai. O šieno gniūžtelė būdavo tiesiama ir po balta Kūčių stalo staltiese.
Tęsdami kelionę labirintu, stabtelime ir dar vienoje jaukioje, širdies formos erdvėje. Pasak V. Štrimaitienės, ši vieta ypatinga tuo, kad joje apima jausmas, tarsi būtum pagaliau sugrįžęs ten, kur tavo širdžiai gera ir sava.
„Mes skubame, planuojame, keliame tikslus ir dažnai pamirštame, kad gyvenimas vyksta dabar. Gamta niekur neskuba, bet viską spėja – ji mus moko tylios išminties, kad didžiausi stebėjimai ir giliausi atsakymai gimsta ne triukšme, o paprastoje, nuoširdžioje akimirkos tyloje“, – kalbėjo Vaida.
Jai antrino Rūta, prasitarusi, kad, jei tik leis saulėtos dienos, bendruomenė ir ateityje kvies į edukacijas, pasivaikščiojimus bei kitus susibūrimus pievos labirinte.
Vaida prasitarė, kad ir pievai jau numatyta naujų sumanymų. Artėjant Helovinui, joje planuojama įrengti šventines dekoracijas, kurios natūralią pievos erdvę trumpam pavers paslaptinga ir žaisminga.
O šventė tęsėsi. Bendruomenės „Lauma“ pirmininkė R. Puodžiukaitienė padėkos raštais apdovanojo būrelį draugų, bičiulių ir pagalbininkų, dėkodama jiems už idėjas, skirtą laiką ir nuoširdų prisidėjimą prie bendruomenės veiklų bei renginių.
Dainius iš Išdagų:
