Giedrė PLEČKAITYTĖ
Pastaruoju metu savaitgaliais Gelgaudiškio vasaros estrados aikštėje vietiniai gyventojai gali pabendrauti su gilios lietuvių istorinės praeities puoselėtojais. Čia stovyklauja žmonės, propaguojantys senovės baltų gyvenseną.
Nuotr. Praėjusį sekmadienį Senovės baltų atkuriamosios istorijos klubas „Sūduvos Tauras“, vadovaujamas D. Požaičio, šventė dvejų metų veiklos sukaktį.
Pastaruoju metu savaitgaliais Gelgaudiškio vasaros estrados aikštėje vietiniai gyventojai gali pabendrauti su gilios lietuvių istorinės praeities puoselėtojais. Čia stovyklauja žmonės, propaguojantys senovės baltų gyvenseną.
Nuotr. Praėjusį sekmadienį Senovės baltų atkuriamosios istorijos klubas „Sūduvos Tauras“, vadovaujamas D. Požaičio, šventė dvejų metų veiklos sukaktį.
Jau dvejus metus rajone gyvuoja Senovės baltų atkuriamosios istorijos klubas “Sūduvos Tauras”, vadovaujamas Dariaus Požaičio. Jis ir jo bendraminčiai šiomis dienomis, iki rugsėjo 20 -osios, savaitgaliais organizuoja specialius susibūrimus, skirtus didžiajam prūsų sukilimui, įvykusiam 1260 metų rugsėjo 20 dieną, paminėti. Apsilankyti jų stovyklavietėje buvome pakviesti ir mes.
Įšokę į ritmą
Jau ne pirmas savaitgalis Gelgaudiškio vasaros estrados aikštėje jodinėjama žemaitukų veislės žirgais, kūrenamas laužas. Čia stovyklauja neseniai dvejų metų gimtadienį atšventęs klubas „Sūduvos Tauras” bei bendraminčiai iš kitų šalies miestų. Vadovas džiaugėsi aktyvia klubo veikla, kuri yra atvira visiems. Tačiau D. Požaitis apgailestavo, kad šiemet jiems nepavyko prisistatyti Sudarge vykusioje Joninių šventėje. Esą jų pasirodymo buvo atsisakyta beveik paskutinę minutę.
Dar praėjusiais mokslo metais klubo vadovas specialius susitikimus rengė rajono mokyklose, jų metu supažindino mokinius su klubo ideologija, siekiais. D. Požaičio teiravomės, kodėl tiek mažai klubas turi narių? „O, kiek turi būti žmonių?“, - klausė jis. Kiek pamąsčiusi atsakiau, jog mažiausiai dešimt. „Aha, dešimt,- pokalbį tęsė klubo vadovas. – Lietuvoje yra senas Senovės baltų klubas, kurio veikla žinoma visoje šalyje, bet jame yra tik dešimt narių. Priimti į klubą galime kiekvieną, tačiau ne kiekvienas jame išliks. Paprasčiausiai klube yra savos taisyklės, kurioms reikia paklusti. Pas mus viskas daroma pagal senovę“.
Kam tai reikalinga?
D. Požaitis, paklaustas, kam šiuolaikiniame pasaulyje reikalinga tokia veikla, atsakė: „Mes tikimės, kad jums reikalinga. Mes tikimės, kad mes esama tas žmonių branduoliukas, kuris dėl valstybės padarys viską. Mes esame iš tų žmonių, kurie niekada neemigruosime. Dėl geresnio gyvenimo mes nepaliksime savo valstybės. Mes esame daugiau nei patriotai. Mes esame didingos Lietuvos istorijos populiarintojai“, - drąsiai kalbėjo jis. D. Požaitis tikino, jog būtent iš tų senųjų laikų, didžiuodamiesi protėvių darbais, jų gyvenimo būdu, jie semiasi stiprybės ir dvasios. Šios idėjos pasekėjas Artūras iš Marijampolės pridūrė, jog žmonės senovę dažniausiai prisimena iš Vytauto Didžiojo valdymo laikų. „Dažnam net neįdomu, kas buvo dar gerokai anksčiau. Daugelis žmonių sako, kad prieš Vytautą nieko nebuvo. Galiu pasakyti, kad nuo Vytauto laikų prasidėjo pramonė, kur viskas buvo vienoda - papuošalai, ginklai. Iki Vytauto žmonių rankomis kurti daiktai buvo autentiški. Dabar kai kurie juvelyrai nesuvokia, kaip buvo padaromi tie papuošalai. Jie šiuolaikinėmis technologijomis negali padaryti to, kas buvo daroma“,- kalbėjo Artūras, pridurdamas, jog apie senovės baltų gyvenimo didingumą daug pasako būtent rasti archeologiniai daiktai.
Beje, senovės baltų gyvenseną propaguojantys vyrai mus įtikinėjo, kad jų rūbai siūti rankomis. Batai, vadinamosios naginės, taip pat siūtos pačių rankomis. „Šiuos batus pats siuvausi, bet, kaip aš juokauju, man išėjo žvejo batai“, - atviravo marijampolietis.
Vyrai teigė, jog jų veikla šiandien labiau domisi būtent miesto žmonės. „Seniems žmonėms senovė – tai XX amžiaus pradžia“,- pridūrė pašnekovai.
Klubas planų nestokoja
Senovės baltų atkuriamosios istorijos klubas „Sūduvos Tauras“ demonstruoja ne tik autentišką baltų gyvenseną, bet mokosi tam metui būdingų karybos veiksmų. Kaip žinia, senovėje žirgas buvo pagrindinis kario palydovas, tad klubas yra įsigijęs net penkis žemaitukų veislės žirgus. „Galime pasigirti, kad esame pirmas klubas Lietuvoje, kuris pradeda rekonstruoti senovinį baltų žirgo paruošimą kovai“, - teigė D. Požaitis. Pasak jo, jau šią žiemą bus bandoma sudėlioti visą žirgo paruošimą kovai, pasinaudojant Pakalniškių kapinyno radiniais. Be to, D. Požaitis kalbėjo, kad bus siekiama dar labiau praturtinti senovės baltams būdingą buitį. Taip pat klubo vadovas kuria planus jau kitąmet surengti žemaitukų veislės žirgų žygį Sūduvos krašte. „Planuoju, ir tikiuosi, kad prie mano planų prisidės kiti klubai. Padarysime tikrą žygį su pilna rekonstrukcija, ginkluote, ekipuote. Nereikės mums Juodosios jūros, užteks žirgus pagirdyti Nemune ir Šešupėje. Planuojame žygį per Sūduvą“,- kalbėjo D. Požaitis.