Asta GVILDIENĖ
Balandžio 9 dieną Marijampolės Šv.Vincento Pauliečio bažnyčioje prasidėjo Tarptautinis sakralinės muzikos festivalis „Džiūgaukim... Aleliuja“. Šiemet jau tryliktąjį kartą rengiamame festivalyje, vyksiančiame iki pat Sekminių, dalyvauja ir didžiųjų miestų profesionalūs chorai, ir miestelių choriniai kolektyvai. Tarp tokių garsenybių, kaip „Polifonija”, „Liepaitės”, „Langas”, „Gabija“, „Ave Vita“, svečių iš Jerevano (Armėnija), pirmą kartą skambėjo ir Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčios jaunimo choro, vadovaujamo šešiolikmetės Rūtos Grinevičiūtės, giesmės.
Nuotr. Tarptautiniame sakralinės muzikos festivalyje puikiai pasirodė Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčios choras, vadovaujamas Rūtos Grinevičiūtės (trečia iš kairės).
Balandžio 9 dieną Marijampolės Šv.Vincento Pauliečio bažnyčioje prasidėjo Tarptautinis sakralinės muzikos festivalis „Džiūgaukim... Aleliuja“. Šiemet jau tryliktąjį kartą rengiamame festivalyje, vyksiančiame iki pat Sekminių, dalyvauja ir didžiųjų miestų profesionalūs chorai, ir miestelių choriniai kolektyvai. Tarp tokių garsenybių, kaip „Polifonija”, „Liepaitės”, „Langas”, „Gabija“, „Ave Vita“, svečių iš Jerevano (Armėnija), pirmą kartą skambėjo ir Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčios jaunimo choro, vadovaujamo šešiolikmetės Rūtos Grinevičiūtės, giesmės.
Nuotr. Tarptautiniame sakralinės muzikos festivalyje puikiai pasirodė Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčios choras, vadovaujamas Rūtos Grinevičiūtės (trečia iš kairės).
Birželio mėnesį sukaks metai, kai Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčioje susibūrė įvairaus amžiaus jaunimo choras, kuriam vadovauti ėmėsi šešiolikmetė Rūta. Pasak merginos, tikėjimas užima vieną iš svarbiausių vietų jos gyvenime, todėl kiekvieną savaitgalį Dievo šlovinimas maldomis ir giesmėmis, yra ne kažkokia prievolė, o savaime suprantamas dalykas.
Dalyvauti renginyje Rūtai pasiūlė Šakių meno mokyklos mokytoja Bronislava Bajorūnaitė. Tam pritarė chore giedančios merginos, palaikė ir tėveliai, ir Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčios klebonas Sigitas Bitkauskas. Daug darbo merginos įdėjo savaitgaliais ir atostogų metu repetuodamos Griškabūdžio parapijos namuose. „Važinėjau į Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją, kur vokalinio dainavimo paslapčių mokiausi pas muzikos dėstytoją ir VšĮ dainavimo studijos „Audra“ meno vadovę Reginą Kabalinienę, - pasakojo Rūta. – Tačiau vis tiek prieš pasirodymą labai jaudinomės. Mus šiek tiek šokiravo ir, be abejonės, buvo didelė garbė festivalyje dalyvauti kartu su Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos merginų choru „Liepaitės“ bei Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos jaunimo ansambliu. Vietos čia nebuvo skiriamos, susirinkome be jokios konkurencijos savo giesmėmis ir maldomis pagarbinti Dievą.“ Tokie stiprūs dalyviai privertė mūsų penkiolikos merginų chorą dar labiau pasistengti ir parodyti visas savo galimybes. Merginos pasirodė puikiai.
Pasak Rūtos, prieš koncertą ji ir jos choras dalyvavo atviroje repeticijoje – seminare „Darbo su vyresnių klasių merginų choru ypatumai“, kurį vedė merginų choro „Liepaitės“ meno vadovė Jolita Vaitkevičienė. „Tai buvo labai naudinga pamoka, - teigė jauniausia choro vadovė. – Visos supratome, kaip reikia dirbti, kad pasiektume pačių geriausių rezultatų.“ Padėkos raštais ir albumais merginas apdovanojo Tarptautinio sakralinės muzikos festivalio „Džiūgaukim... Aleliuja” organizatorė - kamerinio choro „Suvalkija“ vadovė Virginija Junevičienė. Ji palinkėjo į albumus sudėti visus pasiekimus, įamžinti gražiausias kūrybinės veiklos akimirkas.
„Sakralinė muzika mane lydėjo nuo vaikystės - vargonuoti pradėjau būdama 11 metų, - pasakojo Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos devintokė. - Šakių Jono Krikštytojo bažnyčioje tekdavo pavaduoti vargonininkę atostogų ar jos ligos metu.“ Rūta baigė Šakių meno mokyklos fortepijono klasę. Ji labai dėkinga savo mokytojoms Danguolei Vizbarienei bei „Aušrinių“ choro vadovei Ramunei Valaitienei už stiprius muzikinius pagrindus. Šiuo metu dainavimo įgūdžius ji tobulina pas muzikos mokytoją Ingirą Jakienę, kuri taip pat savo patarimais ir profesionaliomis pastabomis prisidėjo prie pasirengimo sakralinės muzikos festivaliui.
Rūta įsitikinusi, kad kiekvienas žmogus gimdamas atsineša ir savo likimą. „Mano kelias – kūrybinis kelias, - tvirtino ji. - Žemai lenkiuosi savo tėveliams už palaikymą, rūpestį ir pagalbą. Tik jų dėka galiu savaitgaliais važinėti iš Šakių į Griškabūdį, repetuoti, giedoti Šv.Mišiose.“ Laisvo laiko visai neturinti šešiolikmetė sako, kad savo ateitį norėtų susieti su muzika. Ji ne tik daug mokosi, bet dar ir šoka Lotynų Amerikos šokių grupėje, groja gitara. Pasak Rūtos, ji per jauna, kad viską darytų be klaidų, nes jai labai stinga patirties ir žinių, todėl tikisi, kad dar visas gyvenimas prieš akis, ir visko ji išmoks ne tik iš psichologinių ar pedagoginių knygų.