Asta GVILDIENĖ
Gegužės 5 dieną Gelgaudiškio dvaro rūmų prieigose šurmuliavo XIII amatų diena „Stasiuko mugė“. Šįkart Stasys visus gelgaudiškiečius ir jų svečius pakvietė į bendruomenės centro dešimtmetį ir dvaro rūmų pirmąjį pristatymą visuomenei. Pasak Genutės Žilinskienės, tai buvo išskirtinė šventė, nes žmonės dvaro rūmuose būriavosi iki vėlyvo vakaro – niekas nenorėjo grįžti namo. Kažkoks nenusakomas dvasingumo pojūtis lyg energetinis magnetas nepaleido susirinkusiųjų.
Nuotr. Bendruomenės dešimtmečio šventėje senuosius amatus pristatė vilniečių amatininkų klubas „Dvaro meistrai“, padėjęs prikelti dvaro rūmus antrajam gyvenimui.
Gegužės 5 dieną Gelgaudiškio dvaro rūmų prieigose šurmuliavo XIII amatų diena „Stasiuko mugė“. Šįkart Stasys visus gelgaudiškiečius ir jų svečius pakvietė į bendruomenės centro dešimtmetį ir dvaro rūmų pirmąjį pristatymą visuomenei. Pasak Genutės Žilinskienės, tai buvo išskirtinė šventė, nes žmonės dvaro rūmuose būriavosi iki vėlyvo vakaro – niekas nenorėjo grįžti namo. Kažkoks nenusakomas dvasingumo pojūtis lyg energetinis magnetas nepaleido susirinkusiųjų.
Nuotr. Bendruomenės dešimtmečio šventėje senuosius amatus pristatė vilniečių amatininkų klubas „Dvaro meistrai“, padėjęs prikelti dvaro rūmus antrajam gyvenimui.
Nors visus dvaro rūmų restauravimo darbus UAB „Virmalda“ darbų vykdytojas Artūras Kasparavičius žada pabaigti tik rugpjūčio mėnesį, tačiau Gelgaudiškio bendruomenės dešimtmečio proga durys į paslaptingą praeities būtį visgi atsivėrė. Pirmą kartą lankytojai galėjo pasidžiaugti per pusę metų naujai atgimusiu pastatu. A.Kasparavičiaus teigimu, buvo sunku įsivaizduoti, kaip atrodys restauruojamos sienos, lubos, krosnys... „Nežinojome su kokiais sunkumais teks susidurti, iki paskutinės akimirkos nematėme galutinio rezultato. Ir šiandien sunku pasakyti kokia bus tikroji sienų ar lubų spalva, nes visas pastatas labai įdrėkęs, reikia palaukti, kol išdžius, todėl ir baigiamuosius darbus šiek tiek pristabdėme“, - pasakojo jis.
Garbaus amžiaus sulaukę gelgaudiškiečiai tikino, kad senieji dvaro rūmai atrodė šiek tiek kitaip ir autentiškumo trūksta, tačiau širdis dainuoja matant atgyjantį gyvenimą. Dauguma iš jų jau sakė nesitikėję, kad šis unikalus dvaras kada nors bus atstatytas, kad ir vėl bus galima prisiliesti prie senuosius laikus menančių pastato sienų, pasigrožėti gamta, užlipus autentiškais sraigtiniais laiptais į apžvalgos aikštelę, esančią ant rūmų stogo.
„Kai atvira širdim, be jokio išskaičiavimo, be savanaudiškos meilės eini į žmones – aplinkui pradeda dėtis stebuklai, - tikino viena iš bendruomenės lyderių Lina Uždravienė, visada kalbėjusi, kad rūmai – tai ypatingą aurą turinti vieta. – Dvaro atgimimas tik įrodo, kad mes jaučiam savo krašto vibracijas, nesivaikom pigumų, neapsimetinėjam, širdimi įsiklausom į praeitį, dabartį, ateitį, todėl ir gaunam palaiminimą iš Dangaus.“ Matyt, ne veltui naujam gyvenimui prikeltose rūmų patalpose šį kartą apsilankė rekordinis žmonių skaičius. Pasak buvusios bendruomenės pirmininkės Genutės Žilinskienės, kai registracijos lapai baigėsi ir antros jų pusės jau buvo užpildytos, niekas neskaičiavo paskutiniųjų lankytojų, tačiau čia apsilankė maždaug 1200 žmonių.
Šventės dieną rūmų lankytojai galėjo ne tik apžiūrėti restauruotas patalpas, bet ir Lietuvos didikų Sapiegų, nuo kurių prasidėjo dvaro gyvenimas, „Gelgaudiškio dvaro motomorfozės“, šio krašto drožėjo Albino Murausko medžio skulptūrėlių parodas. Renginio dalyviai susipažino su Gelgaudiškio bendruomenės centro „Atgaiva“ pasiekimais, čia veikė multimedija, buvo eksponuojami bendruomenės Padėkos raštai. Ši pavasarinė šventė buvo puiki proga pasidžiaugti ir Gelgaudiškio darbštuoliais, tyliai ir rūpestingai, su ypatingu nuoširdumu dirbančiais ištisus metus. Padėkos iš Genutės Žilinskienės ir seniūno Vinco Dabravolskio rankų įteiktos Virginijai Bataitienei, Danutei Aniulienei, Sauliui Urbanavičiui, Pranui Povilaičiui ir Robertui Beniuliui. Taip pat simboliškai buvo padėkota daugiau nei 50 rėmėjų, verslininkų ir valdžios atstovų, prisidėjusių ir tikėjusių, kad dvaro rūmai bus atstatyti.
Pirmąjį bendruomenės dešimtmetį kartu su Stasiuku paminėję gelgaudiškiečiai šiemet, kaip ir kiekvieną pavasarį, į mugę pakvietė visus norinčius kažką parduoti ar ką nors mielo širdžiai nusipirkti, o galbūt tiesiog nuostabiame gamtos ir kultūros paveldo prieglobstyje nuo kasdienybės rūpesčių atsipūsti. Šiemet į šventę atvyko net 50 prekiautojų. Šalia įvairiausių drožinių, pintų ir molio darbų, dekoratyvinių medelių ir augalų sodinukų, prekybininkai siūlė gausybę pyragų ir kepinių, rūkytos mėsos gaminių, naminės giros ir kitokių skanumynų.
Beje, šiemet čia buvo galima susipažinti ir su senaisiais mūsų šalies amatais – knygrišyste, peiliadirbyste, juostų vijimu, apžiestąja keramika, drožyba. Juos pristatė amatininkų klubas „Dvaro meistrai“, atvykęs iš Vilniaus, padėjęs restauruoti ir antrajam gyvenimui prikelti ypatingą aurą skleidžiančius dvaro rūmus.
Šokis, muzika, dainos, mugės šurmulys aidėjo iki vėlyvo vakaro. Be pačių Gelgaudiškio muzikantų, šokėjų ir dainininkų šventėje dalyvavo Kauno technologijos universiteto tautinio meno ansamblis „Nemunas“. Šventės svečiams bendruomenės centro pirmininkas Edgaras Pilypaitis surengė net dvi teatralizuotas dvaro ekskursijas, kurios tapo tokios populiarios, jog šiandien visi savaitgaliai iki rudens užsakyti. Atgimstantis dvaras ir ypatinga rūmų energetika, gamtos ir vidinės ramybės harmonija tampa viliojančiu traukos centru.