Vienas iš svarbiausių veiksnių lemiančių gerą pieno kokybę - sveika karvė, tinkami ir kokybiški pašarai, geros karvių laikymo sąlygos. Tik iš švaraus, gero skonio ir kvapo pieno galima pagaminti kokybiškus pieno produktus.Pieno kokybę lemia pieno indų švara, melžimo technologija, karvių ir jų stovėjimo vietų švara, tvarto mikroklimatas, pašarai, karvių sveikata. Netinkamas šėrimas, higienos nesilaikymas, įvairūs karvių susirgimai ir kiti veiksniai sukelia pieno skonio, kvapo, konsistencijos ir spalvos pakitimus, t. y. pieno ydas.
Skonio pokyčiai. Pašarų prieskonis piene atsiranda tuomet, jei karvės šeriamos daug eterinių aliejų turinčiais augalais, sugedusiais, apipuvusiais šakniavaisiais, nekokybiškais šiaudais ar šienu, bei blogos kokybės silosu. Kartų skonį pienui suteikia puvimo bakterijos esančios nešvariuose pieno induose ir ant tešmens. Kartais pienas apkarsta jei gyvuliai gauna daug cukrinių runkelių lapų ar ganosi ganyklose, kuriose gausu pelynų. Taip pat kartus pienas būna rujos metu, sergant gelta, mastitu, lytinių organų ligomis. Beje pienas greičiau apkarsta žiemos metu. Sūrus pienas būna užtrūkinamų karvių ir laktacijos pradžioje, po išsimetimų, bei sergant tešmens uždegimu.
Pieno kvapo pakitimai. Pienas labai gerai sugeria įvairius kvapus. Greitai įgauna mėšlo, dezinfekcinių medžiagų kvapą. Acetono kvapą pienas įgauna karvei sergant ketoze, ar ją šeriant blogos kokybės silosu. Specifinį augalų kvapą pienas įgauna jei karvės, šeriamos daug eterinių aliejų turinčiais augalais: laukinis česnakas, garstyčios, kmynai, supeliję pašarai. Taip pat specifinį kvapą pienui gali suteikti kai kurie medikamentai (pvz. antihelmintikai). „Pridusęs“ pienas būna tuomet, kai pamelžtas ir neataušintas laikomas sandariai uždengtas. Kad taip neatsitiktų pieno indus reikėtų uždengti marle ir laikyti neuždarytus tol, kol pienas neataušta.
Konsistencijos pakitimai. Klampus, tirštas tąsus su gleivėmis pienas būna užtrūkinimo laikotarpiu, po apsiveršiavimo esant krekenims, sergant infekcinėmis ligomis (sepsiu, snukio ir nagų liga, kt.). Priešlaikinis pieno surūgimas pastebimas tuomet, kai pienas yra parūgštėjęs (norma – pH-6,55), dažniausiai taip nutinka veršingumo pabaigoje. Taip pat sergant mastitu, virškinimo trakto susirgimais, tam įtakos turi gydymui naudojami antibiotikai. Anksčiau pienas surūgsta esant aukštai aplinkos temperatūrai, perkaitus organizmui. Karvių pienas su dujomis būna sergant virškinimo trakto susirgimais, viduriuojant, gausiai šeriant silosu, pašariniais runkeliais. Taip pat konsistencijos pakitimai ir dujos atsiranda tuomet, kai į pieną patenka E. Coli ir Enterobacter padermės mikroorganizmai. Vandeningas pienas gaunamas tuomet, kai karvės gauna daug kopūstų, runkelių lapų, šeriamos nekokybiškais pašarais ar yra išliesėjusios.
Pieno spalvos pokyčiai. Gelsvą atspalvį pienas turi 5-6 dienas po apsiveršiavimo (krekenys), šeriant pašarais turinčiais karotino (pvz. morkomis). Tamsiai geltoną spalvą įgauna karvių gydomų antibiotikais pienas, (tetraciklinu). Rausvą atspalvį pienas įgauna trūkus tešmenyje smulkioms kraujagyslėms. Taip atsitinka po apsiveršiavimo esant tešmens edemai, patyrus traumą, apsinuodijus ir patekus mikroorganizmams į tešmenį. Melsvą atspalvį turi nugriebtas ar vandeniu atskiestas, taip pat sergančių mastitu karvių pienas.
Tinkamai prižiūrint karves, jas šeriant geros kokybės pašarais, laikantis švaros ir higienos reikalavimų, laiku gydant susirgimus galima išvengti pieno konsistencijos, kvapo ir skonio pakitimų. O pastebėjus pieno ydas reikia peržiūrėti gyvulių šėrimą, atkreipti dėmesį į gyvulių sveikatingumą ir laikymo sąlygas, bei sunaikinti netinkamą pieną.
Milda Michailovskytė
Raimondas iš Raseinių:
