Šventės organizatoriai dalyvių buvo prašę prisidėti prie šventės dar vienu akcentu – iš šiaudų ar kitų medžiagų pagaminti maždaug žmogaus ūgio ar didesnę skulptūrą – malūną, kuris tarsi taptų folkloro festivalio simboliu. Į tokį prašymą atsiliepė stebėtinai daug įmonių ir organizacijų, kurių pagamintos skulptūros dar penktadienio pavakarę papuošė miesto ežero salą. Šeštadienio vidurnaktį malūnai virto ugnies skulptūromis.
Kokia gi tikra zanavykiška šventė be naminės duonos ar kitų skanėstų? Vertėtų pagirti šventėje dalyvavusius kraštiečius ir svečius, kurie pasirūpino ne tik skulptūromis, šventine atributika, tačiau ir prikepė įvairiausių gardėsių, kuriais vėliau buvo vaišinami visi šventėje dalyvavę žmonės.
Rugsėjį – nauja skulptūra
Rotušėje pristatyta skulptoriaus Kęstučio Dovydaičio skulptūros „Kalba – tautos siela“ modelio ekspozicija. Bronzinė, pusantro metro aukščio mergaitė zanavykė Nepriklausomybės gatvę turėtų papuošti rugsėjo mėnesį. Beje, šalia skulptūros grindinyje bus įamžinta lietuvių kalbos abėcėlė – po raidę įspausta į bronzos pėdą. Kaip teigė Šakių kultūros centro direktorius Raimondas Januševičius, Zanavykų sąšaukos nariams kilo idėja, jog kiekviena raidė galėtų kažkam „priklausyti“. Iki rugsėjo mėnesio bus surengtas aukcionas, kurio metu bus galima įsigyti vietą įspaudui norimoje raidėje. Pradinė raidės kaina – 100 eurų, ją įsigys įmonė ar asmuo, kuris pasiūlys didžiausią kainą. R. Januševičius juokavo, kad jau dabar žino, jog dėl „B“ vyks nemenkos varžytuvės: įsiamžinti norės ir Seimo narys Mindaugas Bastys, ir rajono meras Juozas Bertašius ir kt.
Tapo garbės piliečiu
Vienu svarbesnių šventės akcentų tapo Šakių garbės piliečio regalijų bei apdovanojimo įteikimas išradėjui inžinieriui, tyrinėtojui Romui Treideriui. Garbingas titulas R. Treideriui skirtas už jo nuopelnus tyrinėjant Kudirkos Naumiesčio istoriją, „Tautiškos giesmės“ kelią bei įamžinant Vinco Kudirkos atminimą. R. Treideris tapo dešimtuoju Šakių garbės piliečiu.
Kino seansas po atviru dangumi
Dar viena smagi pramoga, vykusi pirmąją miesto šventės dieną, – „Kino karavanas“ po atviru dangumi J. Lingio parke. Projektas „Kino karavanas“ jau trečius metus Lietuvos regionuose rodo festivalio „Kino pavasaris“ žiūrovų labiausiai pamėgtus, pripažintų režisierių filmus, iki rugsėjo pabaigos šis karavanas bus aplankęs 26 šalies miestus. Šakiuose buvo rodomas filmas „Juoda“ (rež. Adil El Arbi, Bilall Fallah). „Kino karavaną“ judėti į priekį skatina noras kokybišką autorinį kiną padaryti lengvai prieinamą kuo platesnei, įvairaus amžiaus auditorijai ir skirtingiems socialiniams sluoksniams.
Parodoje – apie senuosius rajono malūnus
Šeštadienį miesto Rotušėje buvo atidaryta rajono vėjo malūnų fotografijos darbų paroda. Eksponuojamose nuotraukose vaizduojami Senųjų Vedegiškių, Liepalotų, Bališkių, Plynių, Paluobių vėjo malūnai, fotografijose taip pat įamžintas į Rumšiškių Lietuvos liaudies buities muziejų perkeltas ir restauruotas Plynių kaimo stiebinis vėjo malūnas. Į parodos pristatymą atvyko archeologas, VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ vadovas Zenonas Baubonis, kuris susirinkusiems žmonėms mielai papasakojo apie vėjo malūnus ir jų istoriją. Lietuvą, kaip ir mūsų kaimynus, malūnai greičiausiai pasiekė per Baltiją – seną ir judrų prekybos kelią. Pirmieji iš baltų su malūnais susipažino prie Baltijos gyvenę senieji prūsai. Tik panaikinus baudžiavą, valstiečiai galėjo malti savo grūdus bet kuriame malūne, galėjo statydintis kelių šeimų kolektyvinius malūnus, nedidelius vėjinius malūnėlius vienos šeimos poreikiams. Todėl vėjo malūnų sparčiai daugėjo. Jie pradėjo plisti dabartiniuose Skuodo, Šiaulių, Joniškio, Šakių ir Vilkaviškio rajonuose.
Vėjo malūnai Lietuvoje statomi jau nebe pirmą šimtmetį. Beje, yra žinoma, jog XX a. pirmoje pusėje Šakių rajone buvo apie 20 malūnų. Kaip pasakojo Z. Baubonis, mūsų rajone esantys vėjo malūnai atspindi visas pagrindines vėjo malūnų vystymosi stadijas.
Eisenoje – šimtai dalyvių
Viena didesnių atrakcijų ne tik šventės dalyviams, bet ir pro šalį einantiems šakiečiams tapo šventinė įstaigų, įmonių, organizacijų, meno kolektyvų eisena. Saulės kaitros nutvieksti, policijos pareigūnų ir apsaugos darbuotojų lydimi, eisenos dalyviai pajudėjo nuo Jaunimo kūrybos ir sporto centro ir džiaugsmingai dainuodami, mojuodami pasuko Nepriklausomybės gatve ir pasiekė finišą – J. Lingio parką. Džiaugsmingais šūksniais ir plojimais pasitikti eisenos dalyviai buvo pristatyti jų su nekantrumu laukusiems žiūrovams. Daugelis netikėjo, jog eisenoje dalyvaus toks didelis būrys žmonių. Vienodos spalvos marškinėliais, skarelėmis, balionais, tautiniais kostiumais ar kita atributika pasipuošę eisenoje dalyvavo švietimo įstaigų, įvairių įmonių, meno kolektyvų atstovai, tarp kurių buvo ir į tarptautinį folkloro festivalį „Šešupės malūnai“ atvykę svečiai.
Skambėjo, sukosi Šešupės malūnai
Net tris dienas trukusi miesto šventė startavo su jaunimo antrą kartą suorganizuotu naktinio krepšinio turnyru, kuris tęsėsi iki pat paryčių. Tą pačią dieną dviejose erdvėse – Zyplių ir Gelgaudiškio dvaruose – buvo atidarytas VI tarptautinis folkloro festivalis „Šešupės malūnai“. Kas trejus metus vykstantis festivalis kiekvieną kartą sukviečia kolektyvus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų kraštų. Gelgaudiškio dvare penktadienį vyko instrumentinis vakaras, kuriame pasirodė suburtas jungtinis kanklininkų ansamblis iš Šakių, Jurbarko, Vilkaviškio, Latvijos, Lenkijos ir Rusijos. Zypliuose penktadienio vakarą vykusiame folkloristų koncerte dalyvavo kolektyvai iš Rusijos, Olandijos, Latvijos bei mūsų kraštų. Antra renginio dalis persikėlė į arklidžių pastatą, kuriame folkloro ansambliai „Šakija“ ir „Nova“ svečius mokė tradicinių lietuvių šokių. Beje, festivalis „Šešupės malūnai“ – vienintelis tokio pobūdžio festivalis Sūduvos regione, vykstantis kas treji metai nuo 2002-ųjų. Festivalio tikslas – saugoti, puoselėti ir aktualizuoti Europos šalių folklorą – kiekvienos kultūros nematerialiojo paveldo ir jos autentiškumo pagrindą, pratęsti ir atgaivinti senąsias folkloro tradicijas.
Gražiausia sodyba tapo...
Likus kelioms dienoms iki miesto šventės, Šakių seniūno Daliaus Jasevičiaus sudaryta komisija skyrė gerą pusdienį pasižvalgymui, kaip šakiečiai puoselėja savo privačias valdas, kaip įmonės ir organizacijos pasipuošė miesto šventei. Šventės metu buvo apdovanoti gražiausiai aplinką besitvarkančios sodybų šeimininkai, daugiabučių, įmonių ir organizacijų atstovai. Kaip sakė D. Jasevičius, ne tik jis, bet ir visa komisija liko itin maloniai nustebinta, nes kraštiečiai atsiliepė į šventės organizatorių raginimus, ruošėsi šventei, puošė aplinką. Kas įvairiaspalviais balionais, kas gėlėmis, kas šventės simbolių tapusiu užrašu „Aš myliu Šakius“ – didžioji dalis neliko abejingi. Gražiausia išrinkta Skirmantos ir Danguolio Libikų sodyba. Kaip pasakojo savininkai, šis apdovanojimas jiems net labiau nei netikėtas. Šventės išvakarėse apsilankęs seniūnas, kuris pranešė džiugią žinią apie apdovanojimą, itin nustebino. Nemažos teritorijos (apie 33 a) sodybos puoselėjimas, anot Libikų, atima daug laiko, bet tai yra vienas malonumas. Tikriausiai nėra geresnio jausmo nei prisėdus prie sodyboje tyvuliuojančio tvenkinio ar nuo saulės pasislėpus pavėsinėje stebėti, grožėtis taip išpuoselėta sodybos aplinka. Sodybą puošia ne tik kruopščiai prižiūrimi gėlynai, sutvarkytas kiemas, bet ir įvairių skulptorių savininkų prašymu išdrožtos skulptūros. Beje, vienoje jų puikuojasi ir Libikų šeimos herbas. Gražiai besitvarkančia sodyba buvo išrinkta ir Giedručiuose esanti sodyba, tačiau jos šeimininkai šventės metu ir iki jos į kvietimą atsiimti apdovanojimą neatsiliepė. Gražiausiai besitvarkančiu daugiabučiu išrinktas Kudirkos g. 70 numeriu pažymėtas daugiabutis, gražiausiai besitvarkančių įmonių apdovanojimai atiteko UAB „Gulbelė“ bei restoranui-viešbučiui „Centras“.
Projekto „Esam zanavykai“ rubriką „Folkloras“ tema „Zanavykijos širdy Šakiuose – tris dienas trukusi miesto šventė“ remia Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas.