Zanavykijos audėjos: paveldėtas amatas ir atrasta aistra

Audimas šiandien vis dar nėra populiarus: Zanavykijoje yra vos keletas audėjų, kurios rimčiau užsiima šiuo iš gilios senovės mus pasiekusiu amatu. Kalbiname Ireną Sakalauskienę ir Rūtą Bučinskaitę apie tai, kaip į jų kasdienybę atėjo šis neįprastas pomėgis.

57-erių Irena Sakalauskienė atvažiuoja į Girėnuose esančias bendruomenės centro patalpas, kuriose audžia 10 metrų ilgio audeklą prijuostėms. Ji dirba su sumažintomis audimo staklėmis, kurios į jos namus iš Jurbarko atkeliavo dar ankstyvoje jaunystėje.

 

„Austi išmokė mama. Ausdavome, kol baigėm vidurinę, visi vaikai, bet iki dabar tebeaudžiu tik aš“, – sakė I. Sakalauskienė, negalinti gyventi be rankdarbių.

Ji nuaudė po kaklu rišamas juosteles „Pynės“ šokėjams, tautines prijuostes Lukšių bažnyčiai. Jaunystėje I. Sakalauskienė ausdavo lovatieses, kilimus, tarp Zanavykų muziejaus eksponatų – jos austas gobelenas, takelis ir kt.

I. Sakalauskienei patinka austi ryškius ornamentus tamsiame dugne – žalius, vyšninės ar kitos spalvos. „Aš ir pati mėgstu būti ryški – jei einu, tai turi matyti, kad einu. Nelabai mėgstu paprastumą“, – šypsosi moteris.

Audėja pasakoja, kad prijuostei nuausti sugaišta daugiau nei savaitę laiko. Tokia prijuostė kainuoja 200 eurų, o siaura juostelė, skirta rišti po marškinių apykakle, – 15 eurų.

Austi I. Sakalauskienė išmokė ir vyrą, kuris jai padėjo vykdyti „Pynės“ kolektyvo užsakymą. „Matė, kad audžiu grįžusi iš darbo iki vidurnakčio. Paprašė parodyti, ką čia darau, taip ir prasidėjo. Kartą grįžtu iš darbo, matau – visą juostelę nuaudęs, – prisiminė I. Sakalauskienė. – Tiesa, vyras toliau už šio amato neužsikabino.“

I. Sakalauskienė norėtų įsigyti ir dideles stakles.

„Ketinu daugiau pasidomėti audimo technika, tautiniais raštais, kadangi vis daugiau tenka austi, – sakė moteris. – Mama mūsų daug ko neišmokė, todėl pasikonsultuoti važiavau pas sesers dukterį į Kauną, ji baigusi Vilkijos amatų mokyklą, taip pat konsultuoja Panoviuose gyvenanti Rūta Bučinskaitė.“

Prieš dvejus metus pradėjusi austi 29-erių R. Bučinskaitė, pristačiusi XIX a. zanavykės kostiumą, birželio pabaigoje pateko tarp 10 finalininkių Lietuvos liaudies kultūros organizuotame konkurse „Išausta tapatybė“.

Nuotr. Rūta Bučinskaitė teigia, kad audimas jai – geriausios atostogos.

„Pradėjusi lankyti tautinių šokių kolektyvą, norėjau įsigyti tautinį kostiumą, tačiau tuo metu neturėjau už ką. Kilo mintis – kodėl negaliu pati jo pasisiūti? Ieškojau, bandžiau, dariau, labai daug skaičiau, po to susipažinau su Vilkaviškio audėjomis. Marija Danilaitienė sutiko mane pamokyti audimo meno gudrybių“, – pasakojo R. Bučinskaitė.

„Išaudžiau tautinį kostiumą, keturnyčių, aštuonnyčių rankšluosčių. Šiaip man dar daug reikia tobulėti. Šiuo metu mane domina tradiciniai audimo būdai, nes aš juos ne visus moku. Kai juos perimsiu, galėsiu imti kurti pati“, – sakė R. Bučinskaitė.

Spalvoms audėja kol kas daug dėmesio neteikia: „Labiausiai mane traukia natūralios spalvos,  spalvų mano audimuose yra nedaug. Šiuo metu labiau dirbu su technika, o ne su spalva. Gal vėliau, kai įvaldysiu techniką, galėsiu sau leisti daugiau.“

„Viena audėja gerai pasakė: „Kaip pijokui patinka šnapsą gert, taip man patinka aust.“ Aš audime randu save, atsipalaidavimą, ramybę. Man tai atostogos. Kartais per dieną galiu leisti sau tik dešimt centimetrų nuausti, bet prisėdu, kad ir trumpam, ir nors truputį paaudžiu“, – sakė R. Bučinskaitė.

Paklausta, kuri audimo proceso dalis yra sunkiausia, R. Bučinskaitė pasakojo: „Viskas prasideda nuo siūlų metimo, paskui tuos siūlus reikia įriesti į stakles. Tas įrietimas man visada yra stresinė būsena, net prakaitas muša, man taip sunku būna – tada dirbu maksimaliai susikaupusi, nes nuo to priklauso viskas, kas toliau bus. Taigi tas įrietimas man gal sunkiausia audimo dalis, bet jis irgi savotiškai žavus.“

Dvejus metus Panovių laisvalaikio salės renginių organizatore dirbanti Rūta Bučinskaitė sugalvojo įrengti audimo klasę. Laisvalaikio salėje besipuikuojančias audimo stakles Rūtai padovanojo pažįstami, o namuose ji turi dar dvejas.