Grupė skaitytojų prašo paaiškinti kas tai yra teistumas, kokios jo teisinės pasekmės, kada jis išnyksta.
Atsakymas. Teistumas – tai teisinė asmens padėties ypatybė, kurią sukelia teismo paskirtos bausmės atlikimas. Ši teisinė pasekmė yra būdinga tik baudžiamajai atsakomybei. Tai reiškia, kad nei administracinė, nei civilinė, nei drausminė, nei jokia kita atsakomybė nenumato asmeniui tokios teisinės pasekmės, todėl teistumo sąvoka vartojama tik baudžiamojoje teisėje.
Teistumo atsiradimo, trukmės, jo išnykimo bei kitus su teistumu susijusius klausimus reglamentuoja LR Baudžiamojo kodekso (BK) 97 straipsnis.
Pats teistumas kaip teisinė pasekmė turi dvejopą reikšmę – pirmiausia, jis turi reikšmės sprendžiant baudžiamosios atsakomybės ar atleidimo nuo jos klausimą teistam asmeniui, padariusiam naują nusikalstamą veiką.
Taip pat teistumas turi ir bendrų teisinių pasekmių, kurios atsiranda net ir nepadarius naujos nusikalstamos veikos. Šias pasekmes sudaro žmogaus teisių ir laisvių suvaržymai, numatyti mūsų šalies įstatymuose, pavyzdžiui, asmuo, turintis teistumą, o kai kuriais atvejais – net ir išnykus teistumui, negali dirbti tam tikro darbo, eiti tam tikrų pareigų, kt.
Atsakymas. Teistumas – tai teisinė asmens padėties ypatybė, kurią sukelia teismo paskirtos bausmės atlikimas. Ši teisinė pasekmė yra būdinga tik baudžiamajai atsakomybei. Tai reiškia, kad nei administracinė, nei civilinė, nei drausminė, nei jokia kita atsakomybė nenumato asmeniui tokios teisinės pasekmės, todėl teistumo sąvoka vartojama tik baudžiamojoje teisėje.
Teistumo atsiradimo, trukmės, jo išnykimo bei kitus su teistumu susijusius klausimus reglamentuoja LR Baudžiamojo kodekso (BK) 97 straipsnis.
Pats teistumas kaip teisinė pasekmė turi dvejopą reikšmę – pirmiausia, jis turi reikšmės sprendžiant baudžiamosios atsakomybės ar atleidimo nuo jos klausimą teistam asmeniui, padariusiam naują nusikalstamą veiką.
Taip pat teistumas turi ir bendrų teisinių pasekmių, kurios atsiranda net ir nepadarius naujos nusikalstamos veikos. Šias pasekmes sudaro žmogaus teisių ir laisvių suvaržymai, numatyti mūsų šalies įstatymuose, pavyzdžiui, asmuo, turintis teistumą, o kai kuriais atvejais – net ir išnykus teistumui, negali dirbti tam tikro darbo, eiti tam tikrų pareigų, kt.
BK 97 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, t. y., turinčiais teistumą pripažįstami tik tie asmenys, kurie nuteisti už bet kokio sunkumo tyčinio ar neatsargaus nusikaltimo padarymą. Už baudžiamojo nusižengimo padarymą nuteistiems asmenims teistumas neatsiranda.
Teistumas atsiranda nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo iki išnykimo ar panaikinimo dienos. Savaime teistumas išnyksta priklausomai nuo nusikaltimo pavojingumo (nesunkus, apysunkis, sunkus, labai sunkus), nuo kaltės formos (tyčinis ar neatsargus) ir bausmės vykdymo atidėjimo taikymo.
Teistumo išnykimo terminų trukmę nustato BK 97 straipsnio 3 ir 4 dalys, pvz. asmuo, nuteistas už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, po bausmės atlikimo dar laikomas turinčiu teistumą 3 metus ; asmuo, nuteistas už sunkų nusikaltimą – teistumą turės 5 metus; asmuo nuteistas už labai sunkų nusikaltimą – teistumą turės 8 metus; asmuo pripažintas pavojingu recidyvistu – teistumą turės 10 metų, nepriklausomai nuo nusikaltimo sunkumo.
Benita iš Kudirkos Naumiesčio:
