Daukantiškių kaime gyvena moteris, kurią pažįsta ne tik vietiniai – Nomedos vardą linksniuoja ir pas ją vyksta tie, kurie turi fizinių ar dvasinių problemų bei tiki, kad moteris sugebės jas išspręsti.Nuotr. Žiniuonė Nomeda tikina galinti sustabdyti lietų: „Tiesiog reikia su juo gražiai pasikalbėti“.
Nomeda gyvena antrame didelio sovietinio namo aukšte. Pakilę kilimu užtiestais mediniais laiptais, girdime už durų lojančius kambaryje uždarytus šunelius, pro pintas užuolaidas matosi kukliais baldais apstatyta virtuvė, nukrauta įvairiais rakandais. Nomedos svetainė nesiskiria nuo daugelio paprastų rajono gyventojų – daugelis baldų primena sovietinę epochą arba Nepriklausomybės pradžią. Ant sofos tvarkingomis krūvelėmis surikiuoti sąsiuviniai su užrašais, lankytojų piešiniais, ant lentynų - žmonių padovanoti kryželiai, suvenyrai. Šeštąją dešimtį einanti Nomeda atrodo paprasta Gelgaudiškio gyventoja, kurią sutikęs parduotuvėje net neįtartum, kokį spalvingą gyvenimą ji gyvena.
Gyvenimas pasikeitė po klinikinės mirties
Žmones Nomeda priiminėja jau 22 metus, po patirtos klinikinės mirties.
„Būdama anapus, nesupratau, kodėl turiu grįžti į šį pasaulį? Tuomet gavau paliepimą: „kalbėk kalbėk kalbėk“. Kai nesupratau, ką turėčiau kalbėti, man buvo pasakyta – „šnekėk, šnekėk, šnekėk“. Tarp šių žodžių yra didelis skirtumas – kalbi mąstydamas, o šneki iš širdies, leidi informacijai srūti laisvai, be proto įsikišimo“,- paaiškina Nomeda. Ji mano, kad taip žmogų pasiekia tik jam vienam skirta ir reikalinga informacija. „Jokia aiškaregė aš tikrai nesu. Tikriausiai aš psichologė“,- svarsto ji.
Kai Nomeda pradėjo priiminėti žmones, pas ją plūsdavo po 80-90 interesantų per dieną. Moteris neslepia, kad būta ir tokių momentų, kai ji nieko nenorėdavo matyti.
„Vieną kartą pajutau, kad nenoriu dirbti, ėmiau visų tiesiog nekęsti, prisiekiau daugiau nieko nepriimti. Bet tokiais atvejais yra žmonių, kurie padeda man. Sau negali padėti – jei tai būtų įmanoma, kam būtų reikalingas žmonių bendravimas? Taigi, tada užsidariau vonioje ir ilgiausiai stovėjau, kol namo grįžo vyras ir paklausė, kas nutiko. Kai viską papasakojau, jis nusivedė mane prie lango ir aš pamačiau daugybę žmonių, kurie laukė manęs – jie jau buvo spėję išalkti, todėl tiesiog ant mašinų pasidėję maistą pietavo ir lūkuriavo, kada juos įsileisiu. Tuomet man pasidarė taip šilta širdyje“,- susigraudinusi prisimena Nomeda.
Yra smalsuolių, kurie prašo tiesiog šiaip „pažiūrėti“. „Jei matau, kad pagalba nereikalinga, be reikalo aš nežaidžiu, tai reikalauja daug energijos, sveikata eina šaibom“,- neslepia Nomeda.
Kaupia žinias iš žmonių ir jas dalija
Nomeda pasakoja, jog skaito daug knygų, žiūri filmų, kaupia informaciją iš visur, kur tik jos gauna. Ji teigia, kad didelę patirtį sukaupė ir iš atvykstančių pas ją žmonių: „Jų tiek daug, visi pasakoja savo bėdas, istorijas, kaip kas atsitiko. Sukaupiau tiek žinių, kad dažnai kitiems galiu pasakyti, kurie veiksmai baigsis gerai, o kurie ne.“Nomeda nuolat lanko kursus, seminarus, mokosi įvairių dalykų - nuo medicinos, psichologijos iki smulkaus verslo ir švenčių organizavimo.
Tam, kad padėtų žmonėms, Nomeda naudoja įvairius būdus – ji kalbasi, meta kortas, pasitelkia vidinio žinojimo dovaną, semiasi informacijos iš kosmoso, daro stuburo masažus, nes, kaip pati pasakoja, turi šildančias rankas. „Padedu, kaip sugebu, kaip man sako širdis“,- pasakoja Nomeda.
Žmonės pas Nomedą ateina paryčiais ar net naktį – žiūrint, kada jiems pasidaro bloga. Kartais skambina telefonu, nes žino, kad moters galios veikia net ir per atstumą. „Galiu sustabdyti kraujavimą, diagnozuoti ligą telefonu, bet man lengviau žmogui padėti ne per atstumą, o kai pats ateina“, - teigia Nomeda.
Ji tikina, kad pas ją atėjusiems žmonėms neretai pasireiškia keisčiausi dalykai – jie vemia putomis, krenta ant žemės, gulėdami ant pilvo kelia kojas aukštyn, šaukia.
Klubas su pokalbiais iki ryto
Dar 1997 m. viena pažįstama advokatė Nomedai pasiūlė legalizuoti savo veiklą ir steigti klubą, kadangi jos namuose nuolat vykdavo susibūrimai. Šeimos problemų sprendimų klubas „Atverk širdį“ įsteigtas 2007 m.
„Mes neturime jokių kainų, remia visi, kas ateina – vieni žodžiu, nes neturi pinigų, kiti - maisto produktais. Yra, tokių, kurie čia gauna maisto ne tik dvasiai, bet ir kūnui. Džiaugiuosi, kad jau turiu pirmą tikrą mokinę ir pasekėją Jūratę. Ji yra pasišventusi, gali dirbti žmonėms ir už dyką“,- teigia Nomeda.
„Nors dabar jau mažiau žmonių lankosi, bet pakanka. Atėjusieji neretai užsibūna ir iki ryto. Ateina vienas, prisijungia kitas, jie kalbasi, diskutuoja, pasidarom pietus, žiūrėk ir vakaras ateina, kiti ir ryto sulaukia, net ir į darbus nenueina“,- pasakoja Nomeda. Neretai čia atėjusieji padeda vieni kitiems ir be Nomedos įsikišimo.
Šiuo metu Nomeda su pagalbininkais sudarinėja žodyną. Kaip pasakoja pašnekovė, žodžiai jai diktuojami „iš aukščiau“, o jų reikšmes moteris šifruoja bendraminčių padedama. „Rusas“ Nomedos žodyne reiškia melą, apgaulę, „memas“ – ilgai besitęsiančią situaciją, kuri daro žalą žmogui (pvz., bloga santuoka, netinkamas miestas). Vieną žodį moteris aiškinasi ilgai, pvz., žodį „rusą“ iššifruoti truko ketverius metus.
Sima Kazarian
Danguolė iš Daržininkų k.:
