Nuotr. Griškabūdžio seniūnijos seniūnaičiai pritarė biudžetinės įstaigos steigimui.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Rugsėjo 7 d. vyko išplėstinė Griškabūdžio seniūnaičių sueiga, kurios metu seniūnaičiai pritarė, kad seniūnija taptų biudžetine įstaiga. Susirinkę griškabūdiečiai su rajono vadovais pasikalbėjo ir kitais klausimais. Beje, tai pirmoji sueiga prieš numatytą pertvarką. Artimiausiu metu jos vyks kiekvienoje seniūnijoje.
Susirinkimą pradėjęs seniūnas Saulius Naumavičius teigė, kad seniūnija atitinka visus kriterijus tapti biudžetine įstaiga: seniūnijoje gyvena daugiau nei 1500 registruotų gyventojų, seniūnija teikia viešąsias paslaugas, dirba 27 darbuotojai.
Iš seniūnijoje esančių penkių seniūnaičių sueigoje dalyvavo keturi: Bliuviškių – Karolis Kaminskas, Patašinės – Stanislovas Černevičius, Degutinės – Vytautas Legota bei Griškabūdžio – Armintas Dubickas. Taip pat dalyvavo Bliuviškių bei Griškabūdžio bendruomenių centrų pirmininkai.
Sueigoje kalbėjęs rajono meras Edgaras Pilypaitis apžvelgė būsimus pokyčius rajono seniūnijose ir teigė, kad, siekiant teikti kokybiškas ir gyventojų poreikius atitinkančias paslaugas, nuspręsta stiprinti seniūnijų savarankiškumą.
„Griškabūdis visuomet buvo kaip pavyzdys. Gal dėl seniūno jaunatviškumo ar dėl to, kad turite stiprius socialinius partnerius. Šiandien čia atvažiavome, kad išgirstume iš jūsų, kokių tų viešųjų paslaugų gyventojams reikia. Tikimės išgirsti jūsų poreikius“, – kalbėjo meras.
Pirminiame projekte numatyta prie Griškabūdžio seniūnijos prijungti Barzdų seniūniją. Mero pavaduotojas Bernardinas Petras Vainius pastebėjo, kad tuomet žymiai padidės ne tik Griškabūdžio seniūnijos teritorija, bet ir rūpesčių būsimajam seniūnui. Vicemeras kalbėjo, kad šių reformų tikslas – taupyti lėšas iš administravimo ir valdymo išlaidų ir šiukštu nemažinti socialinių darbuotojų ar darbininkų seniūnijose. Vicemeras palygino Šakių savivaldybę su Marijampolės savivaldybe, kurioje gyvena 55 tūkst. gyventojų ir veikia devynios seniūnijos, o Šakių rajone gyvena apie 30 tūkst. gyventojų, o yra 14 seniūnijų.
„Turime ir mes gyventi gaspadoriškiau. Būsimiems seniūnams reikės patiems skaičiuotis, planuoti ir pirkti. Jie bus patys savo kiemo šeimininkai ir visus reikalus spręs pasitarę su žmonėmis“, – kalbėjo vicemeras.
Seniūnijų pertvarkos darbo grupės komisijos pirmininkė Ilona Šeflerienė pateikė tokią statistiką: Šakių rajone gyventojų skaičius nuo 2001 m. sumažėjo aštuoniais tūkstančiais gyventojų, kasmet vidutiniškai po 500 gyventojų; 2013 m. socialiai remtinų šeimų rajone buvo 2 tūkst. 633, o 2016 m. pabaigoje – 1 tūkst. 384 šeimos, kasmet sumažėja vidutiniškai po 416 tokių šeimų.
Pasak I. Šeflerienės, Griškabūdyje situacija panaši. Šių metų rugpjūčio 1 d. duomenims, Griškabūdžio seniūnijoje gyvena 2 tūkst. 440 gyventojų, nuo 2001 m. sumažėjo 653 gyventojais. Kasmet jų sumažėja po 109. Jei 2013 m. socialiai remtinų šeimų čia buvo 238, tai 2016 m. pabaigoje tik 124. Griškabūdžio seniūnijos socialinio darbo organizatorius per dieną vidutiniškai gauna po šešis prašymus, o per praėjusius metus iš viso seniūnijoje išduota 612 įvairių dokumentų. Griškabūdžio gimnazijoje nuo 2013 m. iki 2017 m. sumažėjo 133 mokiniais.
Po vadovų pasisakymų buvo išklausyti ir griškabūdiečiai. Šie pirmiausiai teiravosi, kas apspręs, kiek seniūnijai skirti lėšų. Savivaldybės atstovai paaiškino, kad biudžetą skirsto taryba, lėšos bus skiriamos pagal gyventojų skaičių, teritorijos plotą, prižiūrimas gatves, žaliųjų zonų plotus, veikiančias įstaigas ir kita. I. Šeflerienė dar patikslino, kad Griškabūdžio seniūnijai tapus biudžetine įstaiga ir susijungus su Barzdais, būtų panaikinti trys etatai ir sutaupyta 37 tūkst. eurų. Susirinkę teiravosi, kurie etatai bus panaikinti. Pagal biudžetinių įstaigų įstatymą būsimasis seniūnijos seniūnas pats tvirtinsis pareigybių sąrašą, o panaikinti greičiausiai bus seniūnijų administracijos darbuotojų etatai. Vicemeras dar pridūrė, kad žemės ūkio specialistų seniūnijų pertvarka nepalies, nes šie darbuotojai pavaldūs Žemės ūkio ministerijai. Griškabūdiečiai teiravosi, ar seniūnija, būdama biudžetine įstaiga, galės papildomai užsidirbti lėšų. Savivaldybės atstovai patikslino, kad privačiam sektoriui seniūnija paslaugų negalės teikti: nei kiemų gyventojams šienauti, nei ūkininkų laukus apdirbti. Tačiau seniūnijai bus suteiktas paramos gavėjo statusas. Taip pat seniūnija galės dalyvauti įvairioje projektinėje veikloje.
Vicemeras B. P. Vainius paragino griškabūdiečius jungtis prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, tačiau šios seniūnijos gyventojai pareiškė, kad anksčiau su jais UAB „Šakių vandenys“ nesikalbėjo, o įtraukė gyventojus į projektinius sąrašus. Šios įmonės darbu griškabūdiečiai yra apskritai nepatenkinti, jie kaltino rajono vadovus, kad šie ilgą laiką nieko nedarė, kad „Šakių vandenyse“ vyktų pokyčiai.
„Ūkininkams nuolat prikiša, kad šie slepia mokesčius, bet kai išgirstu, kad perkami Lietuvoje „auksiniai šaukštai“, kad valstybės pinigai dedami ne ten, kur reikia, tai man rankos nusvyra. Mes turim visi būti sąžiningi“, – savo nuomonę išsakė šio krašto ūkininkas Rolandas Baltrušaitis. Kiti griškabūdiečiai kalbėjo, kad seniūnija reikalinga tik pašalpų gavėjams.
Susitikime dalyvavę griškabūdiečiai taip pat teiravosi, koks likimas laukia Griškabūdžio kultūros centro, kuris šiuo metu yra seniūnijos padalinys. Rajono vadovai siūlė griškabūdiečiams apsvarstyti, ar kultūros centras lieka prie seniūnijos, ar nori tapti savarankiška biudžetine įstaiga. Seniūno S. Naumavičiaus nuomone, ši įstaigą turėtų tapti biudžetine.
„Mums verkiant reikia renovacijos. Ko gero, mes liūdniausiai atrodom tarp rajono kultūros įtaigų. Jei anksčiau rajono svečiai važiuodavo pažiūrėti, kaip gražiai gyvena Griškabūdis, tai dabar baisu kolektyvą pasikviesti į drėgną salę“, – kalbėjo Griškabūdžio kultūros centro direktorė Rasa Uzialienė.
Deja, artimiausiu metu pagelbėti kultūrininkams rajono vadovai nepažadėjo. Pasirodo, ir patys griškabūdiečiai anksčiau yra nusprendę – investuoti ne į kultūros centrą, o į miestelio infrastruktūrą.