Ar Slavikai neliks užkampis?

slavikai sueiga
Nuotr. Slavikų seniūnijos gyventojams ne tas pats, su kuria seniūnija bus sujungti. Jie teigia, kad prieš pertvarkant seniūnijas privalu paklausti gyventojų.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Seniūnijų pertvarkos darbo grupė siūlo Slavikų seniūniją sujungti su Šakių. Tam kategoriškai prieštarauja slavikiečiai ir tokią nuomonę išsakė rajono vadovams seniūnaičių sueigoje. Gyventojai mūru stojo už savo seniūną ir verčiau jungtųsi prie Kidulių ar Sudargo.
 
Rugsėjo 14 d. Slavikuose susirinkęs maždaug pusšimtis šios seniūnijos gyventojų išsakė argumentus, dėl ko jų netenkina seniūnijos jungimas su Šakiais, gyventojai mūru stojo už seniūną Vidmantą Benediktą Sprainaitį, kurio kalboje buvo jaučiamos pesimistinės nuotaikos – Slavikų seniūnijai esą paskelbtas mirties nuosprendis.

„Nenoriu būti pranašu, bet jeigu būsim prijungti prie Šakių seniūnijos, tai Slavikams nuo jos nubyrės tik likučiai, jau nekalbant apie Šilgalius. Esu įsitikinęs, kad seniūnijų pertvarka gyventojams kažko gero neatneš, nesitikėkite. Visokie stambinimai ir prijungimai tik pagreitina naujų užkampių atsiradimą“, – į susirinkusius kreipėsi seniūnas.

Jis dar pridūrė, kad po pertvarkos Šakių seniūnijoje atsiras du vienodu pavadinimu kaimai – Šilgaliai.

Šilgalių kaimo gyventojai tikino, kad Slavikų seniūnijos pastangomis sutvarkytas kaime gatvių apšvietimas, užasfaltuotos duobės, nušienautos pakelės.

„Mūsų seniūnas kas rytą pravažiuoja pro Šilgalius ir pasižiūri, gal kam ko reikia. Ar atvažiuos ponas Šakių seniūnas kiekvieną rytą ir vakarą? Per metus jį kartą gal ir pamatysim“, –  žodžių į vatą nevyniojo Šilgalių kaimo gyventoja ir pridūrė, kad Šilgaliuose gyventojai nėra matę nei tarybos narių, nei mero. Su tokiu pareiškimu rajono vadovai, aišku, nesutiko.

„Kodėl jūs turit už mus nuspręsti? Mes jus išrinkome ir turite kiekvienu gyventoju pasirūpinti, tiek Šakiuose gyvenančiu, tiek Šilgaliuose. Šakiai išblizginti, o mes?.. Baigiam pasenti, o normalaus kelio neturim į Šakius nuvažiuoti“, – dėstė mintis gyventojai.

Jie sunerimę, kad po seniūnijų pertvarkos jiems teks dažniau važiuoti į Šakius tvarkyti įvairių dokumentų. Jiems buvo paaiškinta, kad seniūnijoje išliks socialinis darbuotojas, kuris tvarkys daugumą gyventojų reikalų, o, pavyzdžiui, banko reikalus galima sutvarkyti naudojantis elektroninėmis paslaugomis. Vyresnio amžiaus gyventojai aiškino, kad jie tiesiog nemoka jomis naudotis.

„Susirenkame ir per pyktį, pavydą ar kažkokį nepasitenkinimą nesusitariam, nesusikalbam, taip neturėtų būti. Ne meras mokyklas naikina“, – į pokalbį įsiterpė administracijos direktoriaus pavaduotoja, seniūnijų pertvarkos darbo grupės pirmininkė Ilona Šeflerienė ir priminė, kad Slavikų seniūnija neatitinka reikalavimų tapti biudžetine įstaiga dėl vieno kriterijaus – mažo gyventojų skaičiaus. Pasak jos, šių metų rugpjūčio 1 d. duomenis, šioje seniūnijoje gyveno 677 gyventojai, nuo 2013 m. iki šių metų seniūnijoje sumažėjo 276 gyventojais. Mažas ir gimstamumas šioje seniūnijoje: 2016 m. seniūnijoje gimė tik penki vaikai, panašūs ir ankstesnių metų rodikliai. Socialiai remtinų šeimų 2013 m. čia buvo 89, praėjusiais metais – 50. Per 2016 m. seniūnija išdavė 130 įvairių dokumentų. Slavikų seniūnijoje sumažėjo bedarbių, praeitais metais jų buvo 35. Anot I. Šeflerienės, įsteigus vieną biudžetinę įstaigą, būtų sumažinta 2,75 etato ir sutaupyta apie 32 tūkst. eurų per metus.

Tačiau gyventojai apskritai nebuvo linkę klausytis rajono vadovų ir atliktų skaičiavimų, o prašė duoti darbo, nenaikinti mokyklų, mažinti savivaldybės administracijos aparatą. Įsiaudrinus diskusijoms, Slavikų pagrindinės mokyklos direktorius Juozas Rakickas siūlė ieškoti alternatyvų – leisti apsijungti Slavikų, Sudargo ir Kidulių seniūnijoms, o Slavikuose palikti, pavyzdžiui, pusę seniūno pavaduotojo etato.

Slavikiečiai kalbėjo, kad tokios sueigos – tik laiko gaišinimas. Pasak ūkininko Vintauto Kasperavičiaus, reikėjo pirmiau organizuoti tokius surinkimus, išklausyti gyventojų nuomones, o po to rengti seniūnijų pertvarką. Jis teiravosi, ar buvo atliktas ekonominis pagrindimas ir skaičiavimai. Seniūnaičių sueigoje priimtas sprendimas inicijuoti gyventojų apklausą – prie Šakių ar Kidulių gyventojai norėtų jungtis?

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar kalba tebėra svarbi mūsų tapatybės dalis?

klausimelis 06 02Ingrida iš Šakių:

Turime didžiuotis, jog kalbame ta kalba, kuri pati archajiškiausia. Svarbu, kad mūsų vis dar yra tiek, jog šia kalba kalbama. Galvodama apie lietuvių kalbos kitimą, pritariu vienos kalbininkės minčiai, kad kalba turi išlikti gyva. Nereikia bijoti tų dalykų, kurie į ją įsiterpia, tačiau visada privalome laikytis tvirto pagrindo, kuris mums įdiegtas – to, kas yra iš motinos lūpų atėję, iš mūsų pasakų... Būtent tą pagrindą ir turime išlaikyti. Aš savo identitetą matau tik per savo gimtąją kalbą. 

klausimelis 06 02 2

Kristina iš Zanavykų kaimo:

Lietuviai be lietuvių kalbos tiesiog neįsivaizduojama. Kalba man prigimtinis dalykas. Nors sakoma, kad mokėti daugiau kalbų vertinga, man lietuvių kalba – tai šaknys ir privilegija jomis naudotis. Bijau dėl mūsų kalbos ateities. Suprantu, kad kitimo neišvengsi, bet, anglicizmų, barbarizmų tikrai per daug... Savo tapatybę sieju su lietuvių kalba, užsienyje nepraleidžiu progos apie savo šalį, kalbą papasakoti, pataisyti, jei kas Lietuvą maišo su Latvija...

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.