Gintarė MARTINAITIENĖ

Antradienį Šakių rajono nevyriausybinių organizacijų (NVO) taryba NVO atstovus kvietė į atvirą diskusiją apie veiklas, problemas ir sėkmes. Prieš metus atnaujinta, Trečiojo amžiaus universiteto rektorės Margaritos Liukaitienės vadovaujama taryba entuziastingai kimba į darbus ir bando suregistruoti, kiek rajone realiai, o ne popieriuje yra veikiančių NVO, bei ragina burtis bendrai veiklai.

Nuo 2016 m. pabaigos NVO tarybai vadovaujanti M. Liukaitienė pripažino, kad iš pradžių apskritai nežinojo, kokia tai taryba, kokios jos funkcijos. Neneigia, kad ir dabar nemažai neaiškumų, bet bando aiškintis situaciją ir judėti į priekį. Nors sakoma, kad rajone yra apie 250 NVO, tačiau manoma, kadrealiai jų yra mažiau. Tad M. Liukaitienė ėmėsi iniciatyvos iš naujo suregistruoti veikiančias organizacijas, atnaujinti duomenis bei informaciją apie jas. Kaip kalbėjo tarybos pirmininkė, dabar kartais net neaišku, su kuo bendrauti, kontaktuoti, nes trūksta informacijos. Ją turėdama ji tikisi sklandaus bendradarbiavimo, bendrų projektų įgyvendinimo.

„Kaip mes pasikrutinsime, taip ir bus. Turime tikėti, nebūti abejingi“, – kreipėsi į susirinkusius M. Liukaitienė.

Nevyriausybinių organizacijų veikla sakė ypač tikinti administracijos direktoriaus pavaduotoja Ilona Šeflerienė. Ji viliasi, kad būtent šios organizacijos ateityje teiks reikalingiausias paslaugas žmonėms. Meras Edgaras Pilypaitis taip pat pabrėžė, kad ne viską gali ir turi daryti valdžia. Būtent nevyriausybininkai jau dabar yra svarbūs, matomi, o ateityje, tikimasi, jie tik dar labiau stiprės, platės paslaugų spektras. Žinoma, kaip pabrėžė ir viešnia iš Vilkaviškio savivaldybės, NVO tarybos pirmininkė bei savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė, svarbus glaudus bendradarbiavimas bei interesų suderinimas su savivalda. Ji sakė, kad tik kartu dirbant savivaldybės biudžete atsirado atskira eilutė nevyriausybinėms organizacijoms finansuoti. Taip pat ji pabrėžė įvairios informacijos viešinimo svarbą, konsultavimą bei įsitraukimą į veiklą.

„Jei dalyvauja bent 60 nevyriausybininkų (jų mes turime 142), renginys pavykęs, jei penki–šeši, ne. Labai svarbus ir grįžtamasis ryšys. Ar patiko renginys, ar padėjo mūsų teikiamos konsultacijos?“ –patirtimi dalijosi D. Riklienė.

Ji patarė nevyriausybinėms organizacijoms diskutuoti su verslu, aktyvinti ir įtraukti jaunimą.

Kalbant apie rajone veikiančias organizacijas, kai kurios ir dabar susiskirsčiusios į tam tikrus pogrupius. Štai neįgaliųjų reikalų koordinacinei tarybai priklauso devynios įvairios neįgaliųjų organizacijos, susijungusios ir sporto organizacijos. Faktiškai visos gyvena iš projektinių lėšų. Dalyvavusių organizacijų atstovai sakė, kad mūsų rajone, lyginant su kitais panašiais rajonais, situacija nėra bloga ir bendradarbiavimo su savivalda srityje. Pavyzdžiui, Šakių vaikų dienos centro direktorė Jūratė Arštikaitienė sakė, kad vietinė valdžia nenusigręžia, padeda. Dėl to, pasak jos, kiti regionai kartais su pavydu į tokį požiūrį žiūri. Ar tos pagalbos pakanka, kitas klausimas. Galų gale reikėtų išdiskutuoti, kokiais prioritetais remiantis ji turėtų būti teikiama. Štai moksleivių tarybos vardu kalbėjęs „Žiburio“ gimnazijos mokinių prezidentas Jonas Vaikšnoras pabrėžė emocinio socialinio ugdymo svarbą ir ragino būtent šiems dalykams skirti didesnį dėmesį, paramą.

Bendruomenių asociacijos pirmininkė Grina Šnirpūnienė kalbėjo: „Kaip padaryti, kad mūsų galvos skausmas būtų ir valdžios galvos skausmas. Turi būti kolektyviniai, bendri sprendimai. Pavyzdžiui, lieka nereikalingi, tušti pastatai, reikia kartu tartis, kaip tas problemas spręsti, o ne kalbėti apie jas.“

Daugelis pabrėžė, kad daug biurokratijos aukščiausiu šalies lygiu.

„Kartais projekto paruošimas kainuoja brangiau nei paties projekto rezultatai“, – sakė neįgaliųjų draugijos pirmininkas Saulius Rakauskas.

Šakių pedagoginės psichologinės tarnybos neformaliojo suaugusių švietimo koordinatorė Diana Jazukevičienė kalbėjo apie neformalų suaugusių švietimą. Ji sakė, kad jau parengta speciali anketa, planuojama vykdyti apklausą ir išsiaiškinti, kokių konkrečiai paslaugų, mokymų reikia suaugusiems rajono žmonėms.

Planuojama, kad visos išsakytos mintys turėtų atsispindėti ir rengiamame 2018–2024 m. plėtros strateginiame plane.