Kad Sudargo ugniagesių komandos vyrams Renatui Žilaičiui ir Jonui Brazaičiui (dešinėje) kilus gaisrui gaisrinę cisterną papildyti tektų važiuoti iki artimiausio vandens šaltinio apie tris kilometrus, Šakių rajono savivaldybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Gintautas Vedegys (kairėje) žino ir ieško būdų, kaip šią problemą išspręsti. D. Pavalkio nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Kilus gaisrui svarbi kiekviena minutė, tačiau papildyti gaisrinio automobilio cisterną vandeniu Sudarge tenka važiuoti tris kilometrus už miestelio, kadangi priešgaisrinio vandens telkinio ar įrengto priešgaisrinio hidranto pačiame miestelyje nėra. Tiek ugniagesių, tiek miestelio seniūnės teigimu, tai didelė problema ir kol kas jokių šios problemos sprendimo būdų nepavyksta rasti. Apie priešgaisrinių vandens telkinių būklę plačiau kalbėta ir Finansų ir rajono plėtros komitete bei paskutiniame savivaldybės tarybos posėdyje.
Įrengė patys
Ugniagesių tvirtinimu, gaisrinis automobilis gesinti gaisro važiuoja mažiausiai su keletu tonų vandens. Standartiniuose gaisriniuose automobiliuose telpa apie tris tonas vandens, tačiau, gesinant kiek didesnį gaisrą, trys tonos į liepsnas išpilamos įspūdingu greičiu. Tad ugniagesiams tenka skubiai vykti ir pasipildyti cisternas vandeniu. Pasak Šakių rajono savivaldybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Gintauto Vedegio, jis asmeniškai prieš keletą metų apvažiavo rajoną, suinventorizavo gaisrams gesinti skirtas vandens paėmimo vietas ir išanalizavo jų būklę. Iš viso tokių vietų yra 133, deja, dauguma jų, ypač vasarą, nusenka.
Finansų ir rajono plėtros komitete tarybos narė Raminta Jakelaitienė kėlė klausimą dėl priešgaisrinių vandens telkinių būklės Kriūkų krašte, anot jos, „verslas, statydamas savo pastatus, turi būtinai nusimatyti ir priešgaisrinius vandens telkinius, kadangi visoje gyvenvietėje nėra nė vieno tokio vandens telkinio“.
Kaip komiteto nariams paaiškino G. Vedegys, vienas vandens telkinys yra Joginiškiuose, tačiau šiuo metu jis užžėlęs.
„Paprastesnis būdas buvo ir padarėm vandens paėmimo vietą prie Kriūkų ugniagesių komandos. Vieta, kur iš šaltinio kaupiasi vanduo, buvo praplėsta, pagilinta, seniūnija padarė privažiavimą. Kalbėjomės su miestelio seniūnu ir apie vandens telkinį Joginiškiuose, seniūnas žadėjo ateityje jį sutvarkyti. Šio krašto ūkininkas Laukaitis turi nemažai įsirengęs vandens telkinių, geranoriškai sutarėm, jog gaisro atveju ugniagesiai galėtų imti vandenį iš telkinių“, – aiškino G. Vedegys.
Jis išsakė ir tokį pastebėjimą, kad Kriūkuose, Nemuno gatvėje, dar 2014 m. buvo tiesiamos nuotekų ir vandentiekio trasos, tačiau nė vienas gaisrinis hidrantas, deja, nebuvo įrengtas.
Antžeminiai rezervuarai
Savivaldybės vicemeras Darius Jakavičius kėlė klausimą ir dėl rajone esančių antžeminių priešgaisrinių rezervuarų.
„Toks vienas keistas rezervuaras yra prie Gelgaudiškio mokyklos. Tikrai ten niekada jokio vandens nebuvo. Kam jis tuomet reikalingas? Ten yra problema, šalia yra vaikų“, – kalbėjo vicemeras.
G. Vedegys žadėjo nuvykti į Gelgaudiškį ir situaciją išsiaiškinti, anot jo, pavyzdžiui, Lukšiuose tokių priešgaisrinių rezervuarų yra devyni, kartu su miestelio seniūnu juodu minėtus rezervuarus patikrino. Tiesa, esant sausam metui, deja, šie rezervuarai savo funkciją atlieka nepilnai, nes vandens juose būna nedaug.
„Tačiau kolegų iš valstybinės gelbėjimo tarnybos incidento likvidavimo planuose minėti rezervuarai yra pažymėti, jų teigimu, galiojantys norminiai dokumentai rezervuarų panaikinti neleidžia, kol nėra alternatyvos. Vienas lukšietis ūkininkas norėtų, kad jo žemėje esančio tokio rezervuaro neliktų, jis net geranoriškai iš savo lėšų ir hidrantą pastatytų“, – aiškino G. Vedegys.
Vanduo už trijų kilometrų
Pasak G. Vedegio, didžiausia problema dėl vandens paėmimo vietų išlieka Sudarge, nes ugniagesiai vandens cisternas pasipildyti turi važiuoti į vandens telkinį, esantį už trijų kilometrų, o kol prisitraukia vandens ir grįžta į miestelį, užtrunka nemažai laiko.
„Mano požiūriu, nesudėtinga būtų įrengti priešgaisrinį hidrantą Sudarge prie vandens bokšto, bet „Šakių vandenys“ kratosi, aišku, jiems tai būtų papildomos investicijos, išlaidos, – komiteto metu kalbėjo G. Vedegys, o posėdžio metu ironiškai pakomentavo bendrovės atsakymą: – Buvo gautas iš įmonės atsakymas, kuris, mano nuomone, nėra pagrįstas, kad, įrengus hidrantą ir gaisro atveju naudojant vandenį, nukris miestelyje vandens tiekimo slėgis. Manau, jei tokiame nedideliame miestelyje kils gaisras, niekas nepuls bėgti į dušą praustis...“
Praėjusią savaitę kartu su G. Vedegiu lankėmės Sudarge, pasak įstaigos vadovo, bendras Sudargo ugniagesių išvykimas į įvykius per metus nėra didelis, siekia 13–14 kartų. G. Vedegys prisiminė, kai šiame krašte kilus gaisrui vandenį ugniagesiams talpyklose suvežė vietos ūkininkai ir ugnį pavyko greitai numalšinti. Važiuojam žvyrkeliu, vėliau lauko keliuku iki vienintelio vandens telkinio, esančio Rėžgalių kaime, čia įrengta vandens paėmimo vieta.
Aplankome ir Sudargo ugniagesių komandą, šie patikina, kad vandens gaisro gesinimui važiuoja už kelių kilometrų. Sutiktas šio krašto ūkininkas Vidmantas Brazaitis prisiminė, kad kažkada bendruomenės pirmininkė Alberta Dragūnaitienė turėjo tokią viziją – iškasti rekreacinį tvenkinį Sudarge, kuris pasitarnautų ir ugniagesiams, tačiau idėjos įgyvendinti nepavyko.
„Bunikių kaime žmonės turi pasistatę bačką su vandeniu gaisro atvejui“, – pasakojo ūkininkas.
Sprendimo kol kas nėra
Vykstame ir iki UAB „Šakių vandenys“ priklausančio artezinio gręžinio ir vandens nugeležinimo stoties Burgaičių k. G. Vedegio įsitikinimu, nuo čia esančių vandentiekio tinklų Piliakalnių gatvėje ir būtų galima įrengti priešgaisrinį hidrantą.
Antžeminio priešgaisrinio hidranto kaina su įrengimu atsieitų apie du tūkstančius eurų. Tad teiraujamės UAB „Šakių vandenys“ vadovo Kęstučio Vilkausko apie galimybę visgi įrengti Sudarge priešgaisrinį hidrantą.
„Į mus su prašymu kreipėsi, bet mes atsakėme, kad tokios galimybės nėra, – sakė įstaigos vadovas. – Priešgaisrinis hidrantas turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Vienas iš jų, kad hidrantas turi užtikrinti per sekundę 14 litrų našumą, per valandą 50 kubų, Sudargo gręžinių našumas per valandą nuo 3 iki 10 kubų. Vadinasi, įrengtas hidrantas neatliktų savo funkcijos.“
K. Vilkausko teigimu, vandens problemą išspręstų priešgaisrinio rezervuaro, vandens telkinio atsiradimas Sudarge.
Tikras akibrokštas, kai Sudargo pašonėje teka Nemunas, tačiau prie jo ugniagesiams, deja, privažiuoti neina, o cisterną ugniagesiai pasipildyti turi važiuoti kelis kilometrus. Miestelio seniūnė Rita Grigaitienė tvirtino, kad ši problema jau įsisenėjusi.
„Gyvenvietėje beveik 500 gyventojų, tačiau vandens telkinys ugniagesiams vandeniui paimti yra už maždaug trijų kilometrų. Norėdami iškasti priešgaisrinį tvenkinį, susiduriam su tam tikrais trikdžiais, pirmiausiai reikia surasti laisvą žemės sklypą. Ieškojom tokio, tačiau yra gyventojų sudarytos ilgalaikės žemės nuomos sutartys. Reikia tokią vietą rasti, kad ir to vandens būtų. Šiuo metu dėl vandens paėmimo vietos lieka vis dar atviras klausimas, bet, tikiuosi, kažkokį sprendimą rasim“, – kalbėjo seniūnė.
Finansų ir rajono plėtros komitete tarybos narė Raminta Jakelaitienė kėlė klausimą dėl priešgaisrinių vandens telkinių būklės Kriūkų krašte, anot jos, „verslas, statydamas savo pastatus, turi būtinai nusimatyti ir priešgaisrinius vandens telkinius, kadangi visoje gyvenvietėje nėra nė vieno tokio vandens telkinio“.
Kaip komiteto nariams paaiškino G. Vedegys, vienas vandens telkinys yra Joginiškiuose, tačiau šiuo metu jis užžėlęs.
„Paprastesnis būdas buvo ir padarėm vandens paėmimo vietą prie Kriūkų ugniagesių komandos. Vieta, kur iš šaltinio kaupiasi vanduo, buvo praplėsta, pagilinta, seniūnija padarė privažiavimą. Kalbėjomės su miestelio seniūnu ir apie vandens telkinį Joginiškiuose, seniūnas žadėjo ateityje jį sutvarkyti. Šio krašto ūkininkas Laukaitis turi nemažai įsirengęs vandens telkinių, geranoriškai sutarėm, jog gaisro atveju ugniagesiai galėtų imti vandenį iš telkinių“, – aiškino G. Vedegys.
Jis išsakė ir tokį pastebėjimą, kad Kriūkuose, Nemuno gatvėje, dar 2014 m. buvo tiesiamos nuotekų ir vandentiekio trasos, tačiau nė vienas gaisrinis hidrantas, deja, nebuvo įrengtas.
Antžeminiai rezervuarai
Savivaldybės vicemeras Darius Jakavičius kėlė klausimą ir dėl rajone esančių antžeminių priešgaisrinių rezervuarų.
„Toks vienas keistas rezervuaras yra prie Gelgaudiškio mokyklos. Tikrai ten niekada jokio vandens nebuvo. Kam jis tuomet reikalingas? Ten yra problema, šalia yra vaikų“, – kalbėjo vicemeras.
G. Vedegys žadėjo nuvykti į Gelgaudiškį ir situaciją išsiaiškinti, anot jo, pavyzdžiui, Lukšiuose tokių priešgaisrinių rezervuarų yra devyni, kartu su miestelio seniūnu juodu minėtus rezervuarus patikrino. Tiesa, esant sausam metui, deja, šie rezervuarai savo funkciją atlieka nepilnai, nes vandens juose būna nedaug.
„Tačiau kolegų iš valstybinės gelbėjimo tarnybos incidento likvidavimo planuose minėti rezervuarai yra pažymėti, jų teigimu, galiojantys norminiai dokumentai rezervuarų panaikinti neleidžia, kol nėra alternatyvos. Vienas lukšietis ūkininkas norėtų, kad jo žemėje esančio tokio rezervuaro neliktų, jis net geranoriškai iš savo lėšų ir hidrantą pastatytų“, – aiškino G. Vedegys.
Vanduo už trijų kilometrų
Pasak G. Vedegio, didžiausia problema dėl vandens paėmimo vietų išlieka Sudarge, nes ugniagesiai vandens cisternas pasipildyti turi važiuoti į vandens telkinį, esantį už trijų kilometrų, o kol prisitraukia vandens ir grįžta į miestelį, užtrunka nemažai laiko.
„Mano požiūriu, nesudėtinga būtų įrengti priešgaisrinį hidrantą Sudarge prie vandens bokšto, bet „Šakių vandenys“ kratosi, aišku, jiems tai būtų papildomos investicijos, išlaidos, – komiteto metu kalbėjo G. Vedegys, o posėdžio metu ironiškai pakomentavo bendrovės atsakymą: – Buvo gautas iš įmonės atsakymas, kuris, mano nuomone, nėra pagrįstas, kad, įrengus hidrantą ir gaisro atveju naudojant vandenį, nukris miestelyje vandens tiekimo slėgis. Manau, jei tokiame nedideliame miestelyje kils gaisras, niekas nepuls bėgti į dušą praustis...“
Praėjusią savaitę kartu su G. Vedegiu lankėmės Sudarge, pasak įstaigos vadovo, bendras Sudargo ugniagesių išvykimas į įvykius per metus nėra didelis, siekia 13–14 kartų. G. Vedegys prisiminė, kai šiame krašte kilus gaisrui vandenį ugniagesiams talpyklose suvežė vietos ūkininkai ir ugnį pavyko greitai numalšinti. Važiuojam žvyrkeliu, vėliau lauko keliuku iki vienintelio vandens telkinio, esančio Rėžgalių kaime, čia įrengta vandens paėmimo vieta.
Aplankome ir Sudargo ugniagesių komandą, šie patikina, kad vandens gaisro gesinimui važiuoja už kelių kilometrų. Sutiktas šio krašto ūkininkas Vidmantas Brazaitis prisiminė, kad kažkada bendruomenės pirmininkė Alberta Dragūnaitienė turėjo tokią viziją – iškasti rekreacinį tvenkinį Sudarge, kuris pasitarnautų ir ugniagesiams, tačiau idėjos įgyvendinti nepavyko.
„Bunikių kaime žmonės turi pasistatę bačką su vandeniu gaisro atvejui“, – pasakojo ūkininkas.
Sprendimo kol kas nėra
Vykstame ir iki UAB „Šakių vandenys“ priklausančio artezinio gręžinio ir vandens nugeležinimo stoties Burgaičių k. G. Vedegio įsitikinimu, nuo čia esančių vandentiekio tinklų Piliakalnių gatvėje ir būtų galima įrengti priešgaisrinį hidrantą.
Antžeminio priešgaisrinio hidranto kaina su įrengimu atsieitų apie du tūkstančius eurų. Tad teiraujamės UAB „Šakių vandenys“ vadovo Kęstučio Vilkausko apie galimybę visgi įrengti Sudarge priešgaisrinį hidrantą.
„Į mus su prašymu kreipėsi, bet mes atsakėme, kad tokios galimybės nėra, – sakė įstaigos vadovas. – Priešgaisrinis hidrantas turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Vienas iš jų, kad hidrantas turi užtikrinti per sekundę 14 litrų našumą, per valandą 50 kubų, Sudargo gręžinių našumas per valandą nuo 3 iki 10 kubų. Vadinasi, įrengtas hidrantas neatliktų savo funkcijos.“
K. Vilkausko teigimu, vandens problemą išspręstų priešgaisrinio rezervuaro, vandens telkinio atsiradimas Sudarge.
Tikras akibrokštas, kai Sudargo pašonėje teka Nemunas, tačiau prie jo ugniagesiams, deja, privažiuoti neina, o cisterną ugniagesiai pasipildyti turi važiuoti kelis kilometrus. Miestelio seniūnė Rita Grigaitienė tvirtino, kad ši problema jau įsisenėjusi.
„Gyvenvietėje beveik 500 gyventojų, tačiau vandens telkinys ugniagesiams vandeniui paimti yra už maždaug trijų kilometrų. Norėdami iškasti priešgaisrinį tvenkinį, susiduriam su tam tikrais trikdžiais, pirmiausiai reikia surasti laisvą žemės sklypą. Ieškojom tokio, tačiau yra gyventojų sudarytos ilgalaikės žemės nuomos sutartys. Reikia tokią vietą rasti, kad ir to vandens būtų. Šiuo metu dėl vandens paėmimo vietos lieka vis dar atviras klausimas, bet, tikiuosi, kažkokį sprendimą rasim“, – kalbėjo seniūnė.
Nijolė iš Gelgaudiškio:
