Metų pradžioje pradėti Gelgaudiškio dvaro parko tvarkymo darbai nuo pat pradžių buvo lydimi neramumų – rangovų sprendimai sukeldavo dalies gelgaudiškiečių nepasitenkinimą, be to, klausimų kėlė ir kita, kad ir netiesiogiai, bet glaudžiai susijusi problema – čia augančias egles žudantys žievėgraužiai tipografai. Nors apie itin rimtą kenkėjų sukeltą padėtį buvo signalizuojama jau kelerius metus, tačiau prie realių veiksmų artėjama tik dabar – susipažinti su problema ir pasiaiškinti galimus sprendimus ketvirtadienį į Gelgaudiškį atvyko meras Raimondas Januševičius ir administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis.

Apie situaciją kalbėta ir rašyta ne kartą. Šių metų sausį Gelgaudiškio dvaro parko teritorijoje buvo pradėti vykdyti atnaujinimo darbai – tiesiami takeliai, kuriama infrastruktūra. Šį Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą milijono eurų vertės projektą įsipareigota pabaigti rugsėjį, tačiau, ko gero, dalimi naujųjų takelių gyventojai ir turistai ilgai nesidžiaugs. Taip jau susiklostė, kad nuo pat 2019 m., kuomet savivaldybė savo žinion perėmė dvaro parko teritoriją, tuometiniai valdantieji ignoravo vietinio miškininko Audriaus Martinkevičiaus įspėjimus, jog čia augančias egles apniko vis besidauginantys kenkėjai, o su jais kovoti galima tik atliekant sanitarinį kirtimą, todėl vieną dieną naujaisiais takeliais neišvengiamai važiuos kirtimo technika, kitu atveju – takeliai ves į merdėjantį mišką.  

Ketvirtadienį vykęs Gelgaudiškio bendruomenės centro „Atgaiva“ inicijuotas susitikimas, anot jo pirmininkės Ilonos Šeflerienės, organizuotas tam, jog ši padėtis būtų aptarta su naująja rajono valdžia ir „būtų įnešama kuo daugiau aiškumo, kad atvažiavę žalieji prie medžių nesirakintų ir netrukdytų dirbti darbų“. Na, o naujoji valdžia reikalus nutarė aptarinėti ne tarp keturių sienų – R. Januševičius ir V. Ižganaitis panoro viską pamatyti savo akimis, tad lydimi I. Šeflerienės ir A. Martinkevičiaus patraukė labiausiai kenkėjų nualintų eglynų link.

„Dalis nesusikalbėjimo kyla iš to, kad į krūvą suplakami du dalykai – vienas tai tvarkybos darbai, kurie vyksta, kitas pats miškas ir sanitariniai kirtimai, kurie bus vykdomi. Projektas yra projektas, jį laimėjo rangovas, jis vykdomas, viskas tvarkoje. Miškas yra savivaldybės ir dabar tie kirtimai, apie kuriuos kalbame, jie su projektu nesusiję. Jei tos eglės nebūtų užpultos, nudžiūvusios, jų nereikėtų kirsti. Dabar jau stipriai pavėluota, bet yra taip, kaip yra – mes turime susikalbėti ir susitarti, o prieš užkuriant pjūklus privalome paaiškinti visuomenei, kad šitoje vietoje darysime tą, šioje tą“, – sakė A. Martinkevičius, suminėdamas esminius faktus ir šiuos čia pat iliustruodamas.

Anot jo, jei prieš ketverius metus kenkėjų užpultų medžių buvo maždaug hektaras, tai dabar jau keturi, o rudenį bus dar daugiau.

Susikalbėti ir susitarti, regis, sekėsi puikiai – nei R. Januševičiui, nei V. Ižganaičiui nekilo abejonių, jog savivaldybė privalo imtis veiksmų, tad iš karto buvo pradėta diskutuoti apie galimo kirtimo niuansus.

Pasak A. Martinkevičiaus, leidimai kirsti mišką jau gauti ir perduoti seniūnijai. Mąstant apie darbų eigą, pirmiausia reikėtų žvelgti į tas egles, kuriose kenkėjai gyvena šiuo metu – jas galima kirsti jau dabar.

„Kai kuriuose medžiuose kenkėjų nėra jau seniai. Jie įlenda per žievę, išsigraužia takus, padeda kiaušinius, išsivysto lervos, iš tų lervų išsirita vabalai ir jie išskrenda į gretimus medžius. Esmė ta, kad pagal tvarką tuos medžius, kuriuose kenkėjai gyvena, o jų yra apie pusė hektaro, galima kirsti jau dabar, o kuriuose negyvena – nuo rugpjūčio mėnesio“, – aiškino miškininkas, pridurdamas, jog galutinis sprendimas, kas ir kada kirs mišką, yra savivaldybės rankose. Jis svarstė, jog vienas realiausių kelių – ieškoti darbus atliksiančio rangovo, o nukirstą medieną parduoti, mat ši, nors ir nuvertėjusi, bet didelę dalį kirtimo išlaidų kompensuotų.

Tiesa, administracijos direktorius V. Ižganaitis pastebėjo, kad nors problema akivaizdi, tačiau jos sprendimus reikia apgalvoti iki smulkmenų ir viskam taikyti „protingus kriterijus“.  

„Jau turime situaciją, kai į takus milijonas investuotas, o jie bus sugadinti. Pas mus taip gaunasi – vieną darom, du gadinam, o paskui vėl pinigų viskam reikia. Reikia priimti patį protingiausią sprendimą, kad kertant medžius naujoji infrastruktūra būtų pažeista kuo mažiau. Reikia žiūrėti, koks pirkimas būtų ekonomiškai geriausias, viską įvertinti, apgalvoti laiką, juk liepa dažnai būna lietinga – jei pliaups liūtys, tai liks baisiausios vėžės išvežimo. Jei samdysime rangovą, turime įvertinti oro sąlygas, gruntą ir viską jam sudėstyti, nes jei nesudėstysime, duosime neprotingus terminus, tuomet jis darys viską, kad suspėtų, ir nežiūrės žalos“, – kalbėjo V. Ižganaitis, akcentuodamas, jog apie visus planus būtina detaliai informuoti bendruomenę, o pati savivaldybė, nors ir turi užduoti toną, tačiau privalo konsultuotis su ekspertais – miškininkais.

Diskusijai pasisukus apie miško atsodinimą, A. Martinkevičius valdantiesiems siūlė pasvarstyti apie ąžuoliukus, tačiau visi sutarė, kad ir šiems sprendimams reikia strategijos.

„Sakykime, einame geriausiu, brangiausiu variantu – sodiname ąžuolus. Ar mes juos sodiname kaip papuola, ar galvojame kažkokias kompozicijas? Finansus vis tiek dėsime, tad turime pagalvoti, ar mes jų įdėsime x, ar prie to x dar pridėsime 25 proc. ir turėsime visai kitą rezultatą“, – svarstė R. Januševičius, o jam pritarė ir miškininkas, pažymėdamas, jog turint ūpo ir lėšų iš miško eitų padaryti „respublikinį perlą“.

Pastabų apie strategijas, o tiksliau – jų nebuvimą pasigirdo ir apžiūrinėjant rangovo UAB „Kauno statyba“ atliekamus dvaro parko tvarkymo darbus. Šie turėtų būti užbaigti iki rugsėjo, tačiau, atrodo, iki pabaigos dar toli – projekte suplanuotus miško valymus pagal tvarką bus galima tęsti tik nuo rugpjūčio, numatytų tiltelių vietose kol kas stūkso pamatai, o ir darbų tempai, regis, ne itin intensyvūs – parko teritorijoje sutikti vos du darbininkai.

Administracijos direktorius pripažino, jog situacija reikalauja akylesnio dėmesio, dokumentų peržiūros, bet, vykdant panašaus pobūdžio projektus, dažniausiai egzistuoja galimybė jų pridavimo terminus pratęsti trims mėnesiams, tad, anot V. Ižganaičio, panikuoti kol kas nėra reikalo.

Tiesa, prakalbus apie projekto pridavimus, bendruomenės atstovai valdantiesiems išreiškė dar vieną pageidavimą.

„Jei yra tokia galimybė, norėtume, kad į darbų priėmimo komisiją būtų įtrauktas bent vienas bendruomenės atstovas, kuris žino, kaip viskas atrodė prieš tai, ir kad nebūtų palikti arimai po darbų. Reikia žmogaus, kuris galėtų pasakyti, kad prieš tai čia buvo toks ir toks keliukas, nupiltas skaldele, lygus, gražus, o dabar – bobkatų vėžės, tad būkit mieli, susitvarkykit“, – mintis dėstė A. Martinkevičius, o meras R. Januševičius pažadėjo, jog prašymas bus apsvarstytas.

Tad nors Gelgaudiškio parko tvarkymo darbų situaciją ir kenkėjų užpulto miško padėtį meras ir administracijos direktorius pamatė savo akimis, tačiau, ko gero, apie situaciją bus kalbama dar ne kartą, mat šiame susitikime dėl ligos nedalyvavo Gelgaudiškio seniūnas Valdas Dumčius, o rangovų UAB „Kauno statyba“ atstovai nebuvo pakviesti.