Nuo 2023 m. sausio Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Švedija, kaip ir Lietuva, daug dėmesio skiria nuo Rusijos agresijos kenčiančiai Ukrainai, visapusiškam Europos saugumui, ekonomikos stiprinimui ir energetinei nepriklausomybei. „Pastebimas Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimo stiprėjimas. Ypač gynybos ir saugumo srityje. Švedijai bei Suomijai nusprendus stoti į NATO galima tikėtis, kad Baltijos šalių regionas taps daug saugesnis“, – sako iš mūsų krašto kilęs Tomas Bacevičius – Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto alumnas, atlikęs dviejų mėnesių Erasmus stažuotę Lietuvos Respublikos ambasadoje Švedijos Karalystėje. Toks Tvariųjų finansų ekonomikos magistrantūros studijų programos absolvento kelias prasidėjo nuo metų pradžioje dešimtuku įvertinto baigiamojo darbo „Europos Sąjungos tvaraus energijos balanso plėtra energetinio saugumo kontekste“.

 

„Turėjau galimybę pasirinkti stažuotės vietą iš 15-os skirtingų pasaulio šalių, tačiau džiaugiuosi, kad gavau progą praktiką atlikti Švedijoje“, – sako Tomas.

Kaip rašoma universiteto pranešime, tokį pasirinkimą lėmė ne tik išsikelti tikslai, bet ir nuveikti darbai. Jau pirmo kurso pradžioje jis susidomėjo tvariųjų finansų ir energetinio saugumo temomis. Švedijos lyderystė integruojant tvarų vystymąsi į verslo modelius ir pagrindinę verslo praktiką pasirodė puiki terpė praktikai.

„Atlikdamas stažuotę ambasadoje dalyvavau tokiuose renginiuose kaip Švedijos inovacijų dienos, ES gynybos politika – perspektyvos iš Nyderlandų ir Švedijos bei Švedijos nacionalinio Kinijos centro surengtoje apskritojo stalo diskusijoje <...>, rašydavau Švedijos nacionalinio saugumo, ekonomikos ir energetikos naujienų apžvalgas, kuriose pastebimas vienas pagrindinių jos tikslų – toliau aktyviai vystyti atsinaujinančių energijos išteklių kartu su branduoline energija plėtrą, siekiant sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro ir užtikrinti ilgalaikį Švedijos energetinį saugumą. Šiuo atveju Švedija aktyviai skatina kitas ES valstybes nares vystyti perėjimą prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos strategijos, įgyvendinant ES klimato kaitos ir energetikos tikslus“, – vardija praktikantas ir priduria, kad iš praktikos laikotarpio labiausiai įsiminė galimybė prisidėti prie Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimo renginio, kuris vyko Lietuvos ambasados iniciatyva Švedijos istorijos muziejuje, organizavimo.

Anot T. Bacevičiaus, pagrindinis praktikos skirtumas Švedijoje ir Lietuvoje – tarptautinė patirtis. Tai apima daug skirtingų veiklų, tokių kaip dalyvavimas įvairiuose renginiuose, kurių metu iš arti susipažįsti su Švedijos ir kitų valstybių ministrais, politikais ar diplomatais, tarptautinių organizacijų ar mokslinių tyrimų institucijų atstovais, tad džiaugiasi iš arti galėjęs susipažinti su aukšto rango pareigūnais.

T. Bacevičius jau ankščiau yra atlikęs praktiką Lietuvos valstybės institucijose, tarp kurių – Lietuvos teisingumo ir finansų ministerijos. Be to, jis yra aktyvus įvairių tarptautinių projektų, savanorysčių ir iniciatyvų dalyvis, pavyzdžiui, anksčiau atstovavo Lietuvos studentams ES karjeros ambasadoriaus pareigose bei dalyvavo Latvijos transatlantinės organizacijos (LATO) ir „Konrad Adenauer Stiftung“ surengtose Baltijos šalių ir Baltijos jūros regiono jaunųjų lyderių akademijose. Universiteto pranešime rašoma, kad studijų metu sukauptos nacionalinio saugumo, ekonomikos ir energetikos žinios bei domėjimasis politinėmis aktualijomis svariai padėjo Tomui geriau suprasti saugumo ir gynybos klausimus nacionaliniame ir tarptautiniame kontekste ir atlikti praktikos užduotis, susijusias su nacionaliniam saugumui svarbiais klausimais, pavyzdžiui, Švedijos siekiu įstoti į NATO, jos karine parama Ukrainai, tarptautinių ir Baltijos jūros regiono šalių ginklų importo ir eksporto analize, saugumo grėsmių Švedijai apžvalga, Švedijos gynybos pramonės įmonių kontaktų rinkimu ir sisteminimu.

Be studijų universitete, Tomui ypač reikšminga savanoriškoje nuolatinėje privalomojoje pradinėje karo tarnyboje įgyta patirtis LDK Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione. Čia jis ne tik lavino drąsą ir fizinį parengimą, bet ir tobulino bendradarbiavimo ir disciplinos įgūdžius – visa tai labai pravertė sėkmingai atliekant paskirtas užduotis bei prisitaikant prie atstovybės kolektyvo ir darbo aplinkos.

„Visada buvau itin pilietiškas ir patriotiškas žmogus, todėl iki šiol savanoriškai tarnauju Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP), taip pat dalyvauju Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) veiklose“, – teigia kraštietis, VU Kauno fakulteto alumnas.

„Draugo“ inf.