Pusantro mėnesio oficialiai administracijos direktoriaus pareigose dirba į savą kraštą po trisdešimtmečio grįžęs Vytautas Ižganaitis. Buvęs pasienio viršininkas pripažįsta, kad sulaukęs pasiūlymo užimti šias pareigas galvojo ne vieną dieną, tačiau bent kol kas dėl savo sprendimo nesigaili.

Jau pokalbio pradžioje V. Ižganaitis sutinka, kad darbotvarkė gana įtempta, o ir mes laiką susitikimui suderinome ne iš pirmo karto. Tačiau nors tenka dirbti neskaičiuojant valandų, jis džiaugiasi pasirinkimu užimti administracijos direktoriaus pareigas. Visgi įsikalbėjus dėsto ir požiūrį, kas būtų, jeigu nepavyktų su kažkuo susikalbėti, suderinti pozicijų ar įsitikinimų.

„Nesilaikau nei šios vietos, nei stalo ar posto“, – sako pašnekovas.

Jis pripažįsta rajoną žinantis, čia gimė ir užaugo, o baigęs mokslus darbo karjerą pradėjo Lekėčiuose tarpūkinėje gyvulininkystės įmonėje, kur dirbo vyriausiuoju inžinieriumi. Vėliau gyvenimo keliai nuvedė į Lazdijus, kur dirbo savivaldybėje valdytojo pavaduotoju, po to Lazdijų pasienio rinktinėje, dar vėliau įstaigos vadovo pareigas ėjo Vilniaus bei Varėnos pasienio rinktinėse. Pasienyje jis išdirbo 28-erius metus.

„Praėjau gyvenimo mokyklą ir knygą apie tai galėčiau rašyti“, – apie įgytą patirtį sako V. Ižganaitis, tačiau į detales nesileidžia ir patikina, kad pastaraisiais metais jau buvo pensijoje, tad ypač trūko gyvo bendravimo su žmonėmis, prie ko buvo įpratęs ir ką dabar vėl iš naujo atrado.

Bendraujant su žmonėmis, darbuotojais, svarbiausia, anot administracijos direktoriaus, prie kiekvieno rasti priėjimą ir neturėti išankstinio nusistatymo, jeigu yra problema, sako siekiantis nuvykti į vietą, pasikalbėti su visomis suinteresuotomis pusėmis.

Pradėjęs eiti administracijos direktoriaus pareigas, jis pradėjo viešnages po seniūnijas, kad susipažintų bei savo akimis pamatytų, kuo gyvena kaimiškos rajono vietovės. Nors sako dar ne visas aplankęs, bet jau susidarė nuomonę, kad mažosios seniūnijos šiek tiek nuskriaustos didesniųjų atžvilgiu, turi mažiau technikos darbams atlikti, opi problema ir darbo jėgos trūkumas, nekonkurencingi atlyginimai. Kaip vieną iš sunkiai sprendžiamų problemų įvardija apleistus pastatus, ypač kai net nežinomi savininkai. Administracijos direktoriaus nuomone, šiuo klausimu reikia griežtesnės pozicijos, yra numatytos ir sankcijos, kurių, jei nereaguojama į įspėjimus, nereikėtų vengti.

Tačiau nors seniūnų darbas nelengvas, seniūnai savo teritorijose, mano V. Ižganaitis, kontroliuoja situaciją, kurie ieško, tie ir randa sprendimus, bei neretai yra visų galų meistrai, nes į seniūnijas žmonės kreipiasi įvairiausiais klausimais – vienas pas gydytoją nuvykti negali, kitam duonos reikia, dar kitam malkų parūpinti ar spręsti kylančias socialines, sugadintų kelių ir kitas  problemas. Nors smalsauju, kurios seniūnijos sudarė iniciatyviausių ar geriausiai besitvarkančių įspūdį, administracijos direktorius teigia nenorintis skirstyti, bet visgi prasitaria, kad pavyzdingai tvarkosi Kriūkai, kur vadovauja Anatolijus Kazlauskas, gerąja prasme nustebino ir mažųjų seniūnijų, tai yra Žvirgždaičių bei Barzdų seniūnės Giedrė Snudaitienė bei Jurgita Didžiulienė, akivaizdu, kad kompetencijų nestokoja ilgametę patirtį turintis Griškabūdžio seniūnas Saulius Naumavičius.

Įsikalbėjus apie ūkines problemas bei ateities planus V. Ižganaitis atskleidžia norintis prie infrastruktūros gerinimo pritraukti ir ūkininkų bei bendrovių lėšas, juolab kad toks sumanymas susitikimų metu vertinamas teigiamai. Būtent gerą infrastruktūrą jis įvardija vienu iš stiprios valstybės pamatų, o mūsų rajone žvyrkelių dar gana daug.

O kaipgi sekasi pačioje savivaldybės administracijoje? Apie darbą bei vyraujantį mikroklimatą tekę girdėti ne vieną gandą, bet V. Ižganaitis sako, kad atmosfera gana darbinga, nors sutinka, kad kas susiję su griežtesne tvarka, tenka susidurti su pasipriešinimu, yra, kas sukandę dantis laukia, kada išmuš 17 val. ir bus galima eiti namo, tad tokiais atvejais apie darbo kokybę, ko gero, kalbėti nelabai eina, ne paskutinėje vietoje ir žmogiškosios savybės. Visgi atsakomybę, mano pašnekovas, už savo skyrių darbuotojų darbo kokybę turi jausti ir skyrių vedėjai, o jis pats labiausiai sako sieksiantis tvarkos. Per neilgą darbo laiką jau pasimatė, kad ir kai kuriose įstaigose karaliauja karaliai ir karaliukai, o to neturėtų būti, nes nėra nepakeičiamų, bet čia jau atskira tema ateičiai...

„Netoleruoju melo, taip pat jeigu yra problema, reikia aiškiai ir su siūlymu, kokį sprendimą mato, o ne tuščiai kalbėti. Pats nesu nuotaikos žmogus ir net jeigu sunku, stengiuosi neparodyti, neįžeisti, nes visiems žmonėms jaučiu pagarbą“, – mintimis dalijasi administracijos direktorius ir pripažįsta, kad sprendimus stengiasi priimti tik apgalvojęs ir išanalizavęs, o ne ant karštųjų, net ir suklydęs, sako jis, sprendimo atšaukti nebijantis.

Žinoma, vienas labiausiai matomų, bet ir vienas labiausiai skylėtų skyrių specialistų atžvilgiu yra Ūkio ir architektūros, yra paskelbti keturi konkursai pareigoms užimti, tad viliamasi sukomplektuoti stiprią komandą, nors tai nemenkas uždavinys, darbų daug ir jie nelaukia.

„Sudėtingos procedūros pradedant projektavimu, derinimu... Matau minusą, kad atskirai perkamas projektavimas ir darbai, nes jau susidūriau, kad projektuotojai projektuoja per GPS ir, geriausiu atveju, vieną kartą vietoje buvę arba net nebuvę, bet yra įstatymas, aišku, tai padaryta vengiant korupcijos, bet dažnai dėl to stringa darbai, nes realybėje neatitinka“, – sako V. Ižganaitis ir pripažįsta per tą pusantro mėnesio dar ne į viską įsigilinęs, tačiau pajutęs ir biurokratinį aparatą.

„Savivaldybės užverstos popieriais ir tikrai yra niekinių <...>.  Daugiausiai laiko turėtum skirti darbui su žmonėmis, bet atima popierizmas“, – pripažįsta administracijos direktorius, jau pokalbio pabaigoje dedantis parašą ant dokumento, nes be jo palaiminimo stringa tolimesnis darbas.