Birželį posėdžiavusios tarybos darbotvarkėje atsidūręs sprendimo projektas, kuriuo numatyta Šakių socialinių paslaugų centre įsteigti keturis papildomus etatus, įplieskė plačias diskusijas, privedusias prie pasvarstymų, jog įstaigai reikėtų „normalaus audito“ ar „padidinamojo stiklo“.

Iki šiol Šakių socialinių paslaugų centro didžiausias leistinas pareigybių skaičius siekė 89,88 etato, tačiau tarybai buvo pateiktas prašymas šį skaičių padidinti dar keturiais etatais. Tiesa, du etatai buvo reikalingi projektų, į kuriuos savivaldybė įsitraukė dar gerokai anksčiau, įgyvendinimui – taip buvo numatyta įsteigti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą terminuotą projekto „Pacientų pavėžėjimo paslaugos modelio sukūrimas ir išbandymas“ koordinatoriaus pareigybę bei savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamą globos koordinatoriaus pareigybę, reikalingą tęstinio projekto „Paslaugų, skatinančių ir efektyviai palaikančių globą šeimos aplinkoje, vystymas“ realizavimui. Pastarosios finansavimui (nuo liepos 1d. iki metų pabaigos) iš savivaldybės biudžeto lėšų numatyta skirti per 12 tūkst. eurų.

Likusius pusantro etato – psichologo pareigybę bei krizių centrui reikalingas 0,5 etato socialinio darbuotojo ir 0,5 etato individualios priežiūros darbuotojų pareigybes, Socialinių paslaugų centras numatė išlaikyti iš savo darbo užmokesčio biudžeto lėšų. Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdžio metu Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėjai Egidijai Grigaitienei įvardijus, jog šių lėšų per pirmąjį metų ketvirtį įstaiga sutaupė maždaug 40 tūkst. eurų, politikams kilo klausimų, sukėlusių nemažai chaoso, mat paties Socialinių paslaugų centro atstovai nei komitetų, nei tarybos posėdžiuose nedalyvavo.

E. Grigaitienės įvardyta sutaupytoji suma opozicijos lyderiui Edgarui Pilypaičiui sukėlė abejonių, ar Socialinių paslaugų centrui tikrai reikalingas „aparato didinimas“, be to, jis svarstė, kaip teks verstis kitais metais, kai naujieji etatai nebebus finansuojami projektų lėšomis.

„Mes dabar didiname leistiną pareigybių skaičių, bet pinigų nereikia, nes taupėsi. Klausimas retorinis – ar apskritai žinome, kokios funkcijos ten buvo nevykdytos, ar jos galbūt buvo vykdytos, bet tada nereikia tokio didelio etatinio aparato, nes visgi beveik šimtas etatų yra šioje įstaigoje. Aišku, paslaugų yra nemažai, bet... Galbūt ten reikia normalaus audito – draugiškai susėdus pasikonsultuoti, pasižiūrėti, gal tikrai įmanoma perskirstyti viduje pareigybes, o ne didinti. Jei mes šiemet padidiname ir lėšų užtenka, tai jų neužteks kitais metais“, – kalbėjo E. Pilypaitis, o jam pritarė ir E. Grigaitienė, akcentuodama, jog sprendimo projekte figūruojantys skaičiai liečia tik šiuos metus, o kiek naujieji etatai biudžetui atsieis kitąmet – nežinia.
Replikuodamas vicemeras Darius Jakavičius pabrėžė, jog tokios kalbos sudaro įspūdį, kad aparatas pučiamas dirbtinai, nors realybėje sąlygas diktuoja projektai, kuriuos patvirtino dar praėjusios kadencijos taryba, o su projektais nesusijusios, numatytos naujosios pareigybės atliepia visuomenės poreikius.

„Visuomenė klaidinama, kada kalbama, kad yra labai daug etatų, bet neaiškinama, kad didžioji dalis yra deleguotų funkcijų, kad tai yra subsidijuojama valstybės biudžeto lėšomis, kad įstaigoje yra labai daug jaunų žmonių, mamų, kurios turi ir sergančius vaikus, ir pačios serga, kad tauposi tos lėšos per „Sodros“ sistemą. Kai tokie dalykai ištransliuojami į visuomenę, tada atrodo, kad mes nieko neveikiame, tik pučiame biudžetinį sektorių, nors tų paslaugų poreikis yra dar didesnis nei jų yra dabar“, – tikino D. Jakavičius, pasiūlęs kolegoms atkreipti dėmesį į neseniai nuskambėjusį Prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą, kuriame pastarasis pabrėžia socialinių paslaugų stiprinimo būtinybę.

Diskusijų metu abejonės dėl paslaugų reikalingumo išsisklaidė, tačiau dėl kitų su įstaigos veikla ir žmogiškųjų resursų išnaudojimu susijusių aspektų liko. Antai Finansų ir rajono plėtros komiteto posėdyje E. Pilypaitis dar kartą pabrėžė, jog vertėtų neskubėti priimti sprendimą, o išsiaiškinti, „kiek tikrai tai įstaigai trūksta etatų kaip tokių, nes jei ji gali vykdyti tam tikras funkcijas su dabar turimais pinigais, galbūt tai yra struktūros klausimas, o ne didžiausių leistinų pareigybių skaičiaus“.

Tiesa, tiek vicemeras D. Jakavičius, tiek E. Grigaitienė patikino, kad laiko svarstymams nėra, mat sprendimas jau ir taip buvo atidėliojamas, o dabar – spaudžia terminai.

„Mes įsipareigojome, nebeturime kito pasirinkimo, dabar tik reikia toje struktūroje įnešti korekcijas, kurios čia ir vyksta. Ir vienas etatas, ir kitas etatas yra projekto veiklai. Kai projektas pasibaigs, gali būti, kad tas pilotas pavėžėjimo (pilotinis projektas – red. past.) net nepasiteisins ir visas etatas iš struktūros dings. Globos centro projektas yra tęstinis ir jis yra keturių metų laikotarpiui. <...> Tai yra mūsų įsipareigojimas – mes įėjome į europinius projektus prisiimdami atsakomybę. Įstaiga negali iš kažkur tai paimti žmonių – jei tie žmonės dirba integralioje pagalboje, tai jie ten ir dirba. <...> Kas liečia psichologą, tai tas žmogus dar ten turi ir atsirasti, bet jeigu neatsiranda struktūroje tokios pareigybės, įstaiga net negali pradėti paieškas to žmogaus. Šitoje vietoje jau seniai taip turėjo būti“, – kalbėjo D. Jakavičius, pridurdamas, kad lėšų socialinei sričiai reikės vis daugiau, mat kitais metais teks pradėti vykdyti dar vieną įsipareigojimą – startuos dvejos socialinės dirbtuvės, kurioms numatyta įsteigti po 2,5 etato.

Nors taryba šį sprendimo projektą galiausiai patvirtino, tiesa, susilaikius šešiems opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariams, tačiau abejonės toli gražu neišsisklaidė. Meras Raimondas Januševičius kvestionavo savivaldybės „įsipareigojimų“ naudą, jo žodžiais tariant, „kai kuriuos projektus pasiimame labai gražioje pakuotėje, bet kai juos išsipakuojame, randame daug pasekmių, kurias reikia nešti“. O štai Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Ilona Šeflerienė akcentavo, jog šioje situacijoje klausimų daugiau nei atsakymų, tad įstaiga atsidurs po padidinamuoju stiklu.

„Kadangi turiu daug patirties šioje srityje, tai po vasaros mūsų komitetas važiuos į Socialinių paslaugų centrą ir aš bandysiu suprasti, kaip iš etatų eina sutaupyti tiek, kodėl tiek sutaupoma. <...> Turbūt taip paprasta nebebus su etatais, kaip buvo iki šiol. Direktorė turbūt girdi – noriu pasakyti, kad tikrai nusipirksiu padidinimo stiklą šitai įstaigai. Nes turbūt vyksta taip, kad kai darbuotoja išeina atostogų, klientui užduodamas klausimas – ar jūs norite, kad svetimas žmogus ateitų? Tai, žinote, senukas sako – nenoriu. O turi būti tiesiog pasakoma, kad jūsų prižiūrėti atvažiuos kitas žmogus. Tikrai klausimų daug, iš atlyginimų sutaupyti negalima. Jeigu išėjo specialistas sirgti, reiškia, turi būti kitas specialistas...“ – diskusijas pabaigos link vedė I. Šeflerienė, pabrėždama, jog tokiais atvejais, kai tarybos darbotvarkėje atsiduria įstaigą tiesiogiai liečiantys klausimai, jų svarstyme turėtų dalyvauti pati įstaigos vadovė Vilma Bielskienė, o lig šiol Socialinių paslaugų centro pozicijoms dažniausiai atstovaudavo Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Pilypaitytė.

Situaciją laikraščiui „Draugas“ komentavusi Šakių socialinių paslaugų centro vyriausioji buhalterė Jolanta Morkevičienė patikino, jog visas diskusijas įplieskė nesusipratimas. Anot jos, Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto metu E. Grigaitienės įvardyta „sutaupytųjų“ lėšų suma realybėje figūruoja visai kitame kontekste.

„Šita situacija susiklostė dėl blogo įstaigos darbo užmokesčio biudžetavimo, ten įsivėlė klaidų. Kadangi buvo neteisingai subiudžetuotas pirmas, antras ir trečias ketvirtis, tai mums šituose ketvirčiuose ir lieka tie pinigai, bet ketvirtajame ketvirtyje yra trūkumas. <...> Tos lėšos, kurios traktuojamos kaip sutaupytos, o iš tikrųjų, galima sakyti, jos yra paskolintos iš ketvirto ketvirčio ir skirtos darbuotojų užmokesčiui“, – sakė J. Morkevičienė, pridurdama, jog ši padėtis jau išsiaiškinta tiek su pačia E. Grigaitiene, tiek su meru.

Paklausta, ar pagrįsti I. Šeflerienės išsakyti įtarimai, jog darbuotojams atostogaujant Socialinių paslaugų centras neteikia paslaugų ir taip sutaupo lėšų, vyriausioji buhalterė pabrėžė, jog panašūs teiginiai gimsta iš „verdančių emocijų“, o tokiomis priemonėmis sutaupyti tokio dydžio sumas, kokios buvo įvardytos, – iš viso neįmanoma.