Praėjusią savaitę į pirmąjį posėdį rinkosi naujai vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu suburtas darinys – savivaldybės Kolegija. Nors darbotvarkėje buvo numatyta vos keletas klausimų, tačiau besiliejančių emocijų netrūko – jas išprovokavo tarybos nario Ričardo Lekavičiaus prašymas į tarybos darbotvarkę įtraukti sprendimo projektą dėl genderizmo propagavimo ir LGBT ideologijos sustabdymo savivaldybėje. Nors „valstietis“ Tomas Skaizgirys kolegos siūlymui buvo parengęs alternatyvą, galiausiai nuspręsta nepriiminėti jokių deklaracijų, nes tai nei teisėta, nei tikslinga.

Pirmiausiai apie naują darinį – Kolegiją. Ją tarybos sprendimu sudaro 12 narių (meras, vicemerai, administracijos direktorius, tarybos komitetų pirmininkai, opozicijos lyderis). Pirmajame posėdyje dalyvavo 10 narių. Kaip pripažino meras Raimondas Januševičius, pradžioje į šį naują darinį jis žiūrėjo skeptiškai, bet, panašu, sakė jis, kad tai gali būti produktyvus dalykas sprendžiant aktulius klausimus. Tiesa, Kolegija yra patariamasis organas savivaldybės tarybai ir gali analizuoti valstybės institucijų padalinių veiklą bei teikti siūlymus tarybai dėl padalinių veiklos gerinimo, svarstyti ir teikti siūlymus dėl strateginio planavimo, svarstyti savivaldybės įstaigų bei įmonių metinių finansinių ataskaitų rinkinius, klausimus dėl mero politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių nustatymo, susipažinti su specialiųjų ir detaliųjų planų projektais, teikti tarybos projektus ir pan.

Į pirmąjį posėdį svečio teisėmis buvo pakviestas tarybos narys, Regionų partijos atstovas R. Lekavičius, iškart pasipiktinęs, kad jo teiktas sprendimo projektas „Šakių rajono savivaldybė be genderizmo ir LGBT idelologijos“ nebuvo įtrauktas į birželio mėnesio savivaldybės tarybos darbotvarkę, tai vadino neteisėtu veiksmu.

„Valstybėje situacija nedėkinga, vyksta kova ne tarp kairės ir dešinės, bet kova tarp proto ir kvailumo ir kai vyksta tokie dalykai valstybėje, kad jau juoko nebekelia, atsiranda tokie projektai. Ne paslaptis, jie eina per visą Lietuvą ir visos savivaldybės turi galimybę pasitikrinti, kiek jie kalba, o kiek nori atstovauti savivaldybę su protingom ir teisingom mintim“, – pristatydamas savo siūlymą dėl genderizmo propagavimo ir LGBT ideologijos sustabdymo savivaldybėje kalbėjo R. Lekavičius.

Meras teigė, kad „į birželio tarybą negalėjo būti, nes praleisti terminai“, be to, tarybos nario projektas buvo teiktas Vyriausybės atstovui ir išaiškinta, kad „teisės aktuose nėra aiškaus teisinio pagrindo, kuriuo remiantis savivaldybės tarybai būtų suteikta teisė priimti tokio pobūdžio sprendimus“, o sprendimų priėmimas be teisinio pagrindo galimai pažeidžia Vietos savivaldos įstatymo teisėtumo principą ir pan.

Visgi R. Lekavičiaus jokie aiškinimai neįtikino, nes jis teigė, kad jo siūlymas yra ne teisinis dokumentas, o moralinė deklaracija. Joje kalbama apie esą priverstinį LGBT ideologijos diegimą, propagandą, gyvenimo seksualizavimą, grėsmes valstybei, tradicijoms, vertybėms, krikščioniškai moralei, tad jis siūlo priimti deklaraciją, kuria taryba prieštarautų neva kenksmingai veiklai.

Su deklaracija susipažinęs tarybos narys Artūras Varankevičius R. Lekavičiui rekomendavo persiskaityti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, kad suprastų, jog žmogaus teisės – tiek prigimtinės, tiek įgytos – yra pagrindas žmogui gyventi laisvai, jo nediskriminuojant.

Jis net siūlė prisiminti, dėl ko prasidėjo Holokaustas ir kur link veda neapykanta...

„Mano siūlymas šia tema net nediskutuoti. <...> Net teisinio pagrindo nėra tam dokumentui, tai apie ką šnekam. Ar Šakių rajono savivaldybė formuoja politiką? Šeimos, LGBT, švietimo politiką, socialinę politiką?“ – kėlė klausimus A. Varankevičius, svarstęs, kad jeigu tokia deklaracija Šakiuose būtų priimta, tai būtų gėda prieš visą pasaulį ir būtų parodyta, kad „žeminame bet kurį kitą žmogų – kitaip mąstantį, kitos religijos, kitos tautybės, galų gale kitos plaukų spalvos“.

Panašiomis mintimis dalijosi ne tik kolegos konservatoriai, bet ir „valstietė“ Ilona Šeflerienė, patikinusi, kad nemato jokios grėsmės šeimai ir ragino mažiau į viską reaguoti, mažiau naršyti internete. Rasita Grincevičienė apskritai siūlė nekalbėti daugiskaita.  

„Nekalbėkite mūsų vardu. Aš kalbu apie savo šeimą. Mano šeimai niekas negresia. Nematau grėsmės“, – sakė R. Grincevičienė, raginusi susilaikyti nuo bet kokių deklaracijų ir vengti papildomo žmonių kiršinimo, skaldymo ir neapykantos kurstymo.
Ji ir Tomo Skaizgirio pasiūlytoje alternatyvoje tarp eilučių įžvelgė LGBT bendruomenės priešinimą, nors pats T. Skaizgirys, kaip ir meras R. Januševičius, kalbėjo, kad tiesiog norima palaikyti šeimas, skatinti jas. R. Grincevičienė ir vėl nesutiko, kad į šiuos procesus kištųsi savivaldybės taryba ir kėlė retorinį klausimą, ar ne pačios šeimos reikalas, kaip jai ir kokiomis vertybėmis remiantis gyventi.

Tačiau buvo ir kitokių nuomonių. Bernardinas Petras Vainius sakė, kad jis už abi deklaracijas, nes „visuomenei pašinas užpakaly seniai visos šios problemos“ ir jeigu, mano jis, „tauta tylės, ir eis visas tas brudas“. Visgi po daugiau nei valandos diskusijų reziumuojant įsiplieskusią diskusiją Kolegija nutarė siūlomų projektų tarybai neteikti.

„Ričardai, pyk nepyk, žmogau mielas, bet tai nėra savivaldybės sprendimo objektas. Tuo viskas baigta. Tą pasakė Vyriausybės atstovas, tą sako savivaldos pagrindų įstatymas. Dėl to teikti šį klausimą kaip sprendimo projektą nemanau, kad būtų teisinga, tikslinga ar teisėta. Aš taip galvoju“, – mintimis dalijosi Aušrelė Pukinskienė.

R. Lekavičius replikavo, kad „neturit jūs teisės uždrausti ir jei ne šį mėnesį, tai kitą ji (deklaracija – red. past.) vis tiek eis ir tarybos posėdį pasieks. Aš nesustosiu šioj vietoj“.