Rajono seniūnai ir savivaldybės administracijos vadovai toliau tęsia išvažiuojamuosius pasitarimus vis kitoje seniūnijoje. Šį kartą lankytasi Sudarge, kur aptarė svarbiausius einamuosius klausimus, pasigrožėjo Sudargo piliakalniais, kurie visgi kelia ir nemažai rūpesčių.

Pasitarimas vyko naujai suremontuotose Sudargo seniūnijos patalpose, kurių durys buvo atvertos dar pernai vasarį. Pasitarimą pradėjęs savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis užsiminė, kad buvo prašęs seniūnų pateikti informaciją apie poreikį seniūnijose ant visuomeninių pastatų įsirengti saulės elektrines, apgailestavo, kad ne visi seniūnai sureagavo į prašymą. Ragino visus susižiūrėti, kad neliktų nenušienautų viešųjų erdvių, taip pat skirti didesnį dėmesį šeimynoms, globojančioms vaikus. Lekėčių seniūno Ričardo Krikštolaičio prašė turgaus dieną pakontroliuoti, kad prekeiviai automobilių ar pačių prekių nestatytų ir nekrautų ant važiuojamosios kelio dalies. Lukšių seniūnui Vytautui Andziulevičiui – imtis Novaraisčio pastato griovimo reikalų. Taip pat spręsti problemą, kad lankytojai galėtų patogiau automobilius parkuotis ir patekti į gausiai turistų lankomą Varlių muziejų Lukšiuose. Kaip aiškino Lukšių seniūnas, yra užsakyti per savivaldybės Eismo saugumo komisiją ženklai, bet, pasirodo, iki šiol nauja komisija savivaldybėje nėra sudaryta.

Rūpesčius išsakė Šakių seniūnas Dalius Jasevičius – jis vis dar negali išspręsti problemos dėl nuolat miesto skvere prie pliumpo ir fontano dingstančio vandens. Tiek Plokščių, tiek Lukšių seniūnai bėdojosi, kad trūksta žmogiškųjų resursų.

„Darom seniūnijos remontą nuo pagrindų: keičiam santechniką, šildymo sistemą, šiltinsim pastatą ir iš lauko. Visus darbus atliekam su savo darbo jėga“, – pasakojo Gelgaudiškio seniūnas Valdas Dumčius.

Lekėčių seniūnas R. Krikštolaitis paminėjo, kad ruošiasi prie mokyklos įrengti gaisrinį hidrantą, teiravosi administracijos direktoriaus, koks Miško muziejaus likimas. Kaip informavo V. Ižganaitis, muziejaus klausimas bus vienaip ar kitaip sprendžiamas rugsėjį ir greičiausiai nuo seniūnijos pečių pastatas bus nuimtas. Kudirkos Naumiesčio seniūnas Edvardas Belevičius užsiminė apie sunkiąja technika sulaužytą Totorviečių žvyrkelį, kurį turės užpilti skalda. Žvirgžaičių seniūnė Giedrė Snudaitienė kėlė klausimą dėl saugumo miestelyje.

„Suprantama, ūkininkai skuba atlikti darbus, tačiau su technika važiuoja per miestelį kaip autostrada, net nesužiūri, kas pravažiuoja. Bet važinėja keliu su dviračiais, žaidžia ir vaikai. Pernai kreipėmės į Lietuvos automobilių direkciją dėl greičio valdymo priemonių įrengimo, bet jie moka labai gražiai atrašinėti, kad mažas automobilių intensyvumas ir pan. Gal savivaldybė patarpininkautų su Kelių direkcija dėl prioritetų įrengiant saugaus eismo priemones Žvirgždaičių gyvenvietėje, – kalbėjo seniūnė. – Policija atvažiuoja, pastato trikojį, bet neužtaikysi to momento, kada laksto tos transporto priemonės.“

Problemų apstu ir kitose seniūnijose. Griškabūdžio seniūnas Saulius Naumavičius ir vėl kritikos strėlių žėrė atliekų tvarkytojams.

Kuo gyvena Sudargo seniūnija, rajono seniūnams ir savivaldybės administracijos vadovams papasakojo miestelio šeimininkė Rita Grigaitienė, o pažinti Sudargą bei piliakalnius padėjo bibliotekininkė Valerija Endriukaitienė.

Pirmiausiai seniūnė rodo Laisvės g. Kelių direkcijos žinioje esantį šaligatvį, pasak seniūnės, kone 15 metų su direkcija susirašinėja, bet remonto šaligatvis taip ir nesulaukia – tai pati seniūnija neapsikentusi bent šaligatvio duobes užsitaisė. Einant Sudargo piliakalnių link, akis bado apleistos, negyvenamos sodybos – kad tai Sudargo skaudulys, pripažįsta ir seniūnė pridurdama, kad neapsikentę patys šiek tiek apšienauja sklypus. Seniūnė dar pastebi: deja, dažnai gyventojai vaismedžius, medžius sodina prie pat savo sklypo ribos, o šakos trukdo pravažiavimui ar praėjimui, vaisiai krenta ant važiuojamosios dalies.

Sudargo seniūnė nelinkusi daug bėdotis, tad atėjus iki Sudargo piliakalnių pirmiausiai pasidžiaugia, kad šiemet pavyko pakeisti Grinaičių piliakalnio rekreacijos teritorijoje vienos pavėsinės bei tualeto stogą skiedromis.

„Turim probleminius laiptus į Bevardį piliakalnį, jie statyti 2011 m. Iš biudžeto jų remontui skirta aštuoni tūkstančiai, paskaičiuota, kad gali prireikti remontui 23 tūkst., geriau būtų gaminti iš ąžuolo medienos. Ieškom, kas padarytų pigiau, ieškom papildomai lėšų“, – pasakojo seniūnė.

Grožėjosi, vaikščiojo kolegos ir administracijos vadovai po Sudargo piliakalnius, stebėjosi, kaip fiziškai įmanoma juos nušienauti, nepriekaištingai prižiūrėti. Neslepia R. Grigaitienė, kad tvarkosi po seniūnijos valdas „su nepilnais penkiais etatais“.