Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninio padalinio miško apsaugos specialistas Jonas Bacevičius rekomendavo iškirstus pažeistus eglynų plotus jau kitą pavasarį atsodinti. Tiesa, nebūtinai eglėmis, mat dėl plintančių kenkėjų eglynų perspektyvos liūdnos. L. Poškevičiūtės nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Apie tai, kad Gelgaudiškio dvaro sodybos parke, tiksliau, miške, egles negailestingai naikina spygliuočių medžių kenkėjas žievėgraužis tipografas, jau rašėme. Miškininkų teigimu, kenkėjų plitimą galima sustabdyti tik šalinant užpultas egles, tad savivaldybė rugpjūčio 11d. pasirašė sanitarinių kirtimų paslaugų pirkimo sutartį ir norėdama informuoti apie numatomus darbus sukvietė gyventojus.
Iškirs beveik keturis hektarus
Kaip susitikimo pradžioje kalbėjo savivaldybės meras Raimondas Januševičius, jis tikėjosi didesnio gyventojų susidomėjimo Gelgaudiškio dvaro parko medžių likimu.
„Manau, jei tinkami drastiški sprendiniai dėl sergančių medžių būtų priimti laiku, tai šitos situacijos šiandien nebūtų. Ir dabartinis seniūnas įsijungė vėliau. Gerai, kad atsirado žmonių, kuriems rūpi parkas. Kito kelio, kaip medžių kirtimai, jau nėra. Jei mes dar pradelsim, tai seniūno biudžetas neatlaikys baudų, – susitikimą pradėjo meras. – Norisi net nusikeikti. Investuojam beveik milijoną, tvarkome takus, dalį jų reiks sugriauti, nes tą nukirstą mišką reiks išvežti... Visgi nesidairykim atgal. Turime tai padaryti ir gelbėti mišką. Su rangovu pasiderinsime, kaip padaryti mažiausią žalą jau sutvarkytai parko takų infrastruktūrai.“
Savivaldybės specialistė Kristina Juodvalkienė susitikimo dalyviams akcentavo, kad numatomi atlikti sanitariniai miško kirtimai, o ne projektiniai Gelgaudiškio pažintinio tako tvarkybos, kraštovaizdžio kirtimai. Anot jos, sanitarinius kirtimus atliks rangos darbus laimėjusi UAB „Archigrupė“.
„Aktualu, manau, miestelio gyventojams, kad bus šiek tiek apgadinti žvyrkeliai, bet juos įmanoma atstatyti. Su seniūnu rangovas derins, kad kaip įmanoma mažiau apkrautų gatves, eismą, nes iš viso turėtų būti išvežta apie šimtas miškovežių medienos. Kirtimus reikia padaryti iki gruodžio 1 d. Rangovas tai padaryti ketina gana greitai, o kaip seksis, bus matyti“, – informavo K. Juodvalkienė pridurdama, kad rangovui teks nemenka užduotis ištraukti ir išvežti medieną su mažiausiais nuostoliais jau įrengtiems miško takeliams.
K. Juodvalkienė teigė, kad numatoma atlikti apie 3,88 ha plynų sanitarinių miško kirtimų, dar maždaug tiek atrankinių kirtimų, daugiausiai spinduliu apie vadinamą parko Žvaigždę.
„Planuojam mišką atsodinti per trejus metus vertingesniais želdiniais“, – sakė savivaldybės specialistė pridurdama, kad kiekį, kiek pažeistų ar jau žuvusių eglių kirsti, įvertino ir leidimus išdavė ne savivaldybė, o Valstybinė miškų tarnyba.
Gelgaudiškio seniūnas Valdas Dumčius nuramino gyventojus, kad miškovežiai tikrai nevažiuos asfaltuota Žemaitės gatve pro mokyklą – mediena bus gabenama Miško gatve. Susirinkusieji išreiškė susirūpinimą, ar nebus sugadinti keliai taip, kad ištikus bėdai neįvažiuos net greitosios pagalbos automobilis, tačiau žvyrkelius, kurie bus sugadinti, seniūnas pažadėjo atstatyti. UAB „Archigrupė“ vadovas Antanas Stepulaitis nuramino gyventojus, kad per dieną galbūt važiuos po vieną, du miškovežius, o sanitariniai darbai, tikėtina, startuos rugsėjo pradžioje, nes tam reikalinga technologinė kortelė.
„Norėčiau gyventojų paprašyti sąmoningumo. Vietose, kur vyks darbai, kol dirbs technika, susilaikyti nuo miško lankymo dėl pačių saugumo“, – prašė A. Stepulaitis.
Gali nelikti eglių
Miško likimu itin susirūpinęs gelgaudiškietis, miškininkas Audrius Martinkevičius priminė, kad 2019 m. savivaldybė savo žinion perėmė 106 ha miško iš Valstybinės miškų urėdijos su vizija prijungti jį prie dvaro bei parko.
„Tačiau ta vizija kažkur prapuolė. Rezultatas šiandien – nudžiūvę plynai keturi hektarai eglių. Ir toliau tebedžiūsta. Rugsėjį bus skaičiuojami iš naujo kenkėjai ir jų padaryta žala miškui. Apie Žvaigždę eglyno mes turime 20 hektarų. Kaip bekalbėtume, perspektyva visų tų hektarų yra tokia, kad jų ten, laikui bėgant, neliks. Todėl reikia kirsti dabar ir mišką atkurti“, – svarstė A. Martinkevičius, o plačiau papasakoti apie kenkėjo žievėgraužio tipografo populiaciją, paplitimą, pakvietė Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninio padalinio miško apsaugos specialistą Joną Bacevičių.
Svečias pirmiausiai akcentavo, kad tėra vienintelis kovos su žievėgraužiu tipografu būdas – kirvis.
„Žievėgraužio tipografo, esant tokiai klimatinei Lietuvos būklei, plitimas tik didės. Turime jau morališkai pasiruošti, kad eglė ateityje gali tapti didele retenybe. Kol kas pas jus šių kenkėjų kiekis yra santūrus, reikia tik į mišką radikalios intervencijos – egles iškirsti ir išvežti už trijų kilometrų, – kalbėjo J. Bacevičius. – Noriu akcentuoti, kad po miško iškirtimo turite nedelsiant suarti biržę ir ateinantį pavasarį būtina mišką atsodinti, nes kiekvienais metais jums sužels nepageidautina žolinė augalija, lazdynai, šermukšniai. Po trejų metų ateisit į šipšyną, ką jūs ten sodinsit.“
J. Bacevičius dar pridūrė, kad, pasodinus medelį, reikia 2–3 metams numatyti ir jo priežiūros darbus.
Tiek rajono meras, tiek miškininkai ragino gyventojus būti sąmoningus, netrukdyti, netrimituoti, ypač socialiniuose tinkluose, kad Gelgaudiškyje kertamas miškas, nesistengti stabdyti sanitarinių kirtimų, kurie gali išgelbėti patį mišką.
Peikė atliktus darbus
J. Bacevičius taip pat pasidalino keliomis pastabomis apie atliktus Gelgaudiškio pažintinio tako tvarkybos darbus. Anot jo, sunkiai suprantama, kodėl po rekonstrukcijos suformuoti tokie aukšti takų šlaitai, kodėl vietomis apsėta nebūdingais miško augalais – migle ar motiejukais, bei ragino naikinti parke invazinius augalus.
„Nesuprantu statybininkų. Kam miške kelti takelį 40 cm virš bendro lygio? Tai reikia taisyti. Specialistai, vertinantys pažintinius takus, tai įvardins kaip nesusipratimą. Noriu pagirti pasodintų liepaičių kokybę, bet nuo dvaro, kur ąžuolai sodinti, jie jau miltlige serga, turi ąžuolinį graužiką. Pasodinti 38 ąžuoliukai, devyni nudžiūvę, dar 12 bus pavasarį nudžiūvę“, – J. Bacevičius vardijo, jo nuomone, atliktų darbų broką.
Gelgaudiškio dvaro sodybos parko tvarkybos darbų projektas dar nėra priduotas, tad, kalbėjusių teigimu, svarbu pamatyti klaidas ir jas ištaisyti.
„Manau, jei tinkami drastiški sprendiniai dėl sergančių medžių būtų priimti laiku, tai šitos situacijos šiandien nebūtų. Ir dabartinis seniūnas įsijungė vėliau. Gerai, kad atsirado žmonių, kuriems rūpi parkas. Kito kelio, kaip medžių kirtimai, jau nėra. Jei mes dar pradelsim, tai seniūno biudžetas neatlaikys baudų, – susitikimą pradėjo meras. – Norisi net nusikeikti. Investuojam beveik milijoną, tvarkome takus, dalį jų reiks sugriauti, nes tą nukirstą mišką reiks išvežti... Visgi nesidairykim atgal. Turime tai padaryti ir gelbėti mišką. Su rangovu pasiderinsime, kaip padaryti mažiausią žalą jau sutvarkytai parko takų infrastruktūrai.“
Savivaldybės specialistė Kristina Juodvalkienė susitikimo dalyviams akcentavo, kad numatomi atlikti sanitariniai miško kirtimai, o ne projektiniai Gelgaudiškio pažintinio tako tvarkybos, kraštovaizdžio kirtimai. Anot jos, sanitarinius kirtimus atliks rangos darbus laimėjusi UAB „Archigrupė“.
„Aktualu, manau, miestelio gyventojams, kad bus šiek tiek apgadinti žvyrkeliai, bet juos įmanoma atstatyti. Su seniūnu rangovas derins, kad kaip įmanoma mažiau apkrautų gatves, eismą, nes iš viso turėtų būti išvežta apie šimtas miškovežių medienos. Kirtimus reikia padaryti iki gruodžio 1 d. Rangovas tai padaryti ketina gana greitai, o kaip seksis, bus matyti“, – informavo K. Juodvalkienė pridurdama, kad rangovui teks nemenka užduotis ištraukti ir išvežti medieną su mažiausiais nuostoliais jau įrengtiems miško takeliams.
K. Juodvalkienė teigė, kad numatoma atlikti apie 3,88 ha plynų sanitarinių miško kirtimų, dar maždaug tiek atrankinių kirtimų, daugiausiai spinduliu apie vadinamą parko Žvaigždę.
„Planuojam mišką atsodinti per trejus metus vertingesniais želdiniais“, – sakė savivaldybės specialistė pridurdama, kad kiekį, kiek pažeistų ar jau žuvusių eglių kirsti, įvertino ir leidimus išdavė ne savivaldybė, o Valstybinė miškų tarnyba.
Gelgaudiškio seniūnas Valdas Dumčius nuramino gyventojus, kad miškovežiai tikrai nevažiuos asfaltuota Žemaitės gatve pro mokyklą – mediena bus gabenama Miško gatve. Susirinkusieji išreiškė susirūpinimą, ar nebus sugadinti keliai taip, kad ištikus bėdai neįvažiuos net greitosios pagalbos automobilis, tačiau žvyrkelius, kurie bus sugadinti, seniūnas pažadėjo atstatyti. UAB „Archigrupė“ vadovas Antanas Stepulaitis nuramino gyventojus, kad per dieną galbūt važiuos po vieną, du miškovežius, o sanitariniai darbai, tikėtina, startuos rugsėjo pradžioje, nes tam reikalinga technologinė kortelė.
„Norėčiau gyventojų paprašyti sąmoningumo. Vietose, kur vyks darbai, kol dirbs technika, susilaikyti nuo miško lankymo dėl pačių saugumo“, – prašė A. Stepulaitis.
Gali nelikti eglių
Miško likimu itin susirūpinęs gelgaudiškietis, miškininkas Audrius Martinkevičius priminė, kad 2019 m. savivaldybė savo žinion perėmė 106 ha miško iš Valstybinės miškų urėdijos su vizija prijungti jį prie dvaro bei parko.
„Tačiau ta vizija kažkur prapuolė. Rezultatas šiandien – nudžiūvę plynai keturi hektarai eglių. Ir toliau tebedžiūsta. Rugsėjį bus skaičiuojami iš naujo kenkėjai ir jų padaryta žala miškui. Apie Žvaigždę eglyno mes turime 20 hektarų. Kaip bekalbėtume, perspektyva visų tų hektarų yra tokia, kad jų ten, laikui bėgant, neliks. Todėl reikia kirsti dabar ir mišką atkurti“, – svarstė A. Martinkevičius, o plačiau papasakoti apie kenkėjo žievėgraužio tipografo populiaciją, paplitimą, pakvietė Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninio padalinio miško apsaugos specialistą Joną Bacevičių.
Svečias pirmiausiai akcentavo, kad tėra vienintelis kovos su žievėgraužiu tipografu būdas – kirvis.
„Žievėgraužio tipografo, esant tokiai klimatinei Lietuvos būklei, plitimas tik didės. Turime jau morališkai pasiruošti, kad eglė ateityje gali tapti didele retenybe. Kol kas pas jus šių kenkėjų kiekis yra santūrus, reikia tik į mišką radikalios intervencijos – egles iškirsti ir išvežti už trijų kilometrų, – kalbėjo J. Bacevičius. – Noriu akcentuoti, kad po miško iškirtimo turite nedelsiant suarti biržę ir ateinantį pavasarį būtina mišką atsodinti, nes kiekvienais metais jums sužels nepageidautina žolinė augalija, lazdynai, šermukšniai. Po trejų metų ateisit į šipšyną, ką jūs ten sodinsit.“
J. Bacevičius dar pridūrė, kad, pasodinus medelį, reikia 2–3 metams numatyti ir jo priežiūros darbus.
Tiek rajono meras, tiek miškininkai ragino gyventojus būti sąmoningus, netrukdyti, netrimituoti, ypač socialiniuose tinkluose, kad Gelgaudiškyje kertamas miškas, nesistengti stabdyti sanitarinių kirtimų, kurie gali išgelbėti patį mišką.
Peikė atliktus darbus
J. Bacevičius taip pat pasidalino keliomis pastabomis apie atliktus Gelgaudiškio pažintinio tako tvarkybos darbus. Anot jo, sunkiai suprantama, kodėl po rekonstrukcijos suformuoti tokie aukšti takų šlaitai, kodėl vietomis apsėta nebūdingais miško augalais – migle ar motiejukais, bei ragino naikinti parke invazinius augalus.
„Nesuprantu statybininkų. Kam miške kelti takelį 40 cm virš bendro lygio? Tai reikia taisyti. Specialistai, vertinantys pažintinius takus, tai įvardins kaip nesusipratimą. Noriu pagirti pasodintų liepaičių kokybę, bet nuo dvaro, kur ąžuolai sodinti, jie jau miltlige serga, turi ąžuolinį graužiką. Pasodinti 38 ąžuoliukai, devyni nudžiūvę, dar 12 bus pavasarį nudžiūvę“, – J. Bacevičius vardijo, jo nuomone, atliktų darbų broką.
Gelgaudiškio dvaro sodybos parko tvarkybos darbų projektas dar nėra priduotas, tad, kalbėjusių teigimu, svarbu pamatyti klaidas ir jas ištaisyti.
Deividas iš Keturnaujienos:
