Šilgališkio Jono Pratašiaus namus supa net dvi negyvenamos, žolėmis apaugusios sodybos. Vyriškis tvirtina, kad todėl neapsigina plintančių šliužų, o ir tokioje namų vaiduoklių kaimynystėje nėra smagu gyventi. L. Poškevičiūtės nuotr.
Į redakciją kreipęsis Šilgalių k. Būčio g. gyventojas Jonas Pratašius pasakojo, kad kaimynystėje net trijose sodybose žolė nepjaunama, čia veisiasi šliužai ir atakuoja jo sodybą.
„Jau ketvirtą maišą po 25 kilogramus druskos sunaudojau. Pilu ant pievos, tie šliužai tik sutirpsta. Ir lapių tose žolėse pilna“, – skundėsi šilgališkis.
Jonas pasakojo, kad viena kaimynystėje esančia sodyba turėtų rūpintis Slavikuose gyvenantis Rimvydas.
„Ir į seniūną kreipiausi, kuris tvirtino, kad nelabai gali kuo padėti. Aš ir sakau, tai jus paskyrė seniūnu, ne mane, imkitės kokių priemonių. Gražiai tarkitės su tuo Rimvydu ar baudą skirkit. Suprantu, jei jis sveikatos neturi apsipjauti, tai yra seniūnijos vyrai, pasidedam vieni kitiems“, – pasakojo J. Pratašius.
Teiraujamės Slavikų seniūno Redo Juškaičio, kas gi darosi ramiame Šilgalių kaimelyje, kad tose sodybose niekas nesitvarko. Pasak seniūno, minėtą situaciją jis žino.
„Barčaičio namo niekas nėra paveldėję, net sklypas nėra suformuotas. Todėl aš šiandien neturiu iš ko pareikalauti, kad ten tvarkytųsi. Kalbėjausi su Rimvydu, jis tvirtino, kad ten ne jo nuosavybė. Neatsisakė nušienauti, bet kol kas nenušienavo, – sakė seniūnas. – O tai gyventojai, kuri gyvena per vidurį apleistų sodybų, mes šiemet davėm specialaus preparato šliužams naikinti. Savo vyrams liepiau nuvažiuoti ir tose sodybose, kur ją supa iš abiejų pusių, taip pat tomis granulėmis viską pabarstyti.“
Seniūnas pasakojo, kad vieną iš sodybų geradarys Gunter F. Toepfer yra nupirkęs ir padovanojęs vienai stokojančiai šeimai.
„Ta moteris išvykusi gyventi su vaikais į Kauną, bet susisiekiau su jais. Tai atvažiavę sodybą apsišienavo“, – pasakojo seniūnas pridurdamas, kad ir pats J. Pratašius galėtų labiau savo sodybą apsipjauti.
Seniūnas dar pridūrė, kad ir Slavikuose yra tokių sodybų, kur žmonės numirę, o paveldėti nėra kam, todėl jos virsta lyg vaiduokliais.
Šeštadienį patys vykstam pažiūrėti į Šilgalius. Išties prieš J. Pratašiaus namus viena negyvenama ir žolėmis iki langų apaugusi sodyba. Na, o iš kitos pusės – Barčaitynė, minėto Rimvydo tėviškė. Čia taip pat jau užžėlęs sodas, kiemas. Užsukam į sodybą todėl, kad čia trimeriu jau darbuojasi pats Rimvydas.
„Ne mano ta sodyba. Bandysiu kažkiek apipjauti, matot, koks karštis. Ruošiuosiu aptvarkyti, – žadėjo Rimvydas. – Kaip parduot sodybą, jeigu nėra dokumentų.“
Užsukam ir į greta esančią sodybą. Pasitinka garbaus amžiaus šilgališkė Aldona. Senjorė sėdi pavėsiuky, greta stovi žoliapjovė. Pasiteiravus, kas jai talkina žolę pjauti, ši atsako, kad susitvarko pati.
„Šiandien pati pjaunu. Atvažiuoja kartais ir vaikai, apipjauna. Šiandien ir kiemą, ir užtvartę nusipjoviau. O matot, jauni vyrai, o apsipjauti negali. Treji metai, kai iš abiejų pusių žolėse ir šabakštynuose paskendusios kaimynų sodybos“, – beda pirštu į kaimynus devintą dešimtį pradėjusi Aldona.
Moteris palydi iki jau minėto geradario nupirktos sodybos.
„Nieks čia negyvena, dabar tik apsipjovė. Greičiau tik apsikapojo žoles. Su tokiu pjovimu tų vabalų neišnaikysi. Kelios aplink apleistos sodybos, todėl iš tų vabalų ir neišeinam“, – kalbėjo šilgališkė pridurdama, kad seniūnijos duotomis granulėmis šliužams naikinti barsto ir kaimynų apleistų sodybų pakraščius, kad tik sustabdytų jų plitimą.