Šakių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovas, žuvininkas Gintautas Liepuonis įsitikinęs, kad naktinių taikiklių įteisinimas padės suvaldyti kiaulių maro plitimą ir medžioklė būtų humaniška. D. Pavalkio nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Su medžiotojų bendruomenės vadovais kalbamės apie aistras Seime ir visuomenėje keliančias Medžioklės įstatymo pataisas, paliesiančias naktinio matymo taikiklių įteisinimą, bei apie padidintus tauriųjų elnių ir briedžių sumedžiojimo limitus, kuriais bus vadovaujamasi 2023–2024 metų medžioklės sezone.
Humaniška medžioklė
Dar pavasario sesijoje Seimas po pateikimo pritarė patikslintoms Medžioklės įstatymo pataisoms, leidžiančioms medžioklėje naudoti naktinio matymo taikiklius. Tiesa, prie šio klausimo Seimas grįš rudenį. Priminsime, kad dar praėjusių metų liepos 1d. įsigaliojo LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis buvo leista naktinių taikiklių apyvarta. Tai reiškia, kad minėtą įrangą jau galima turėti, bet naudoti – ne.
Paprašytas pakomentuoti plačiau, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša patikslino, kad, medžioklėje įteisinus naktinius taikiklius, būtų medžiojami šernai ir invazinės rūšys, kurios plinta ir platina įvairias ligas.
„Jokie tarptautiniai teisės aktai, direktyvos ar reglamentai neriboja naktinių taikiklių naudojimo medžiojant gyvūnus, tokius kaip šernas, lapė ar mangutas. Nėra Europoje šalių, kuriose būtų afrikinis kiaulių maras, ir tos šalys neturėtų naktinių taikiklių. Mes, Lietuva, vieninteliai neįsiteisinę šių prietaisų, kurių naudojimas medžioklėje yra leidžiamas kaimyninėse šalyse – Latvijoje ir Lenkijoje“, – sakė L. Daukša.
Teiraujamės pašnekovo, o kaip gyvūnų gerovė? Pasitelkdami naktinius taikiklius ir medžiodami naktį, ar nesudrums medžiotojai laukinei faunai vienintelį poilsio laikotarpį paroje?
Anaiptol, L. Daukšos teigimu, šernai yra naktiniai gyvūnai, o dieną, kai dauguma gyvūnų ilsisi, jiems ir taip trikdo poilsį grybautojai ar uogautojai, vykdomi miško kirtimai ar tiesiog turistaujantys gyventojai.
„Naudojant prožektorius naktimis žvėrims sukeliamas didesnis stresas, būna atvejų, kai, medžiotojui nepataikius, žvėris būna sužeidžiamas, jį reikia persekioti, gyvūnas kankintųsi. O modernių priemonių įteisinimas gyvūnams užtikrintų kuo mažesnes kančias. Tai būtų humaniška medžioklė, – teigė L. Daukša ir pridūrė: – Kol kas alternatyvos medžioklei, kaip reguliuoti gyvūnų populiaciją, nėra.“
Kad naktiniai taikikliai būtini kovojant su afrikinio kiaulių maro plitimu, reguliuojant šernų populiaciją, įsitikinęs ir Šakių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovas, žuvininkas Gintautas Liepuonis.
„Pirmiausiai efektyviau pavyktų medžioti, kad būtų sumažinta šernų banda, šernų pateles. Ir sumedžioti taikliu, saugiu, teisingu šūviu“, – įsitikinęs G. Liepuonis, be to, jis priduria, kad rajono miškuose šernų yra žymiai sumažėję.
Anot pašnekovo, per 2022–2023 m. medžioklės sezoną buvo sumedžioti 209 šernai (2021–2022 m. – 250). Medžioklės žinovas primena, kad, radus šerno gaišeną, būtina informuoti veterinarijos tarnybą, už tai mokama 30 eurų išmoka.
Visgi gyventojams ir toliau kyla klausimas – o kas sukontroliuos, kokių rūšių gyvūnai bus medžiojami su naktiniais taikikliais?
Sumedžioti galima daugiau
Rugpjūtį aplinkos ministras patvirtino tauriųjų elnių ir briedžių sumedžiojimo limitus, kuriais bus vadovaujamasi 2023–2024 metų medžioklės sezone. Šiame sezone visoje šalyje leista sumedžioti 4 tūkst. 310 briedžių (75 daugiau lyginant su praėjusiu medžioklės sezonu) ir 20 tūkst. 602 elnių (2 tūkst. 899 daugiau lyginant su praėjusiu medžioklės sezonu). Mūsų savivaldybėje leista sumedžioti 282 elnius ir 49 briedžius. Kai kas, reaguodami į tokį Aplinkos ministerijos sprendimą, piktinasi sakydami, kad ir taip miškuose mažai likę kanopinių žvėrių. Pasak L. Daukšos, kvotas ministerija padidino dėl perteklinės elninių žvėrių populiacijos bei jų daromos žalos ūkininkams bei miškams.
„Reikia pasižiūrėti ir į sumedžiojimą. Užpraeitais metais buvo sumedžiota 10 tūkst., praeitais 12,5 tūkst., o jei šiais metais medžiotojai sumedžios 15–17 tūkst. elnių, tai parodo, kad jų gausa auga. Pagrįsti tai tinka dar vienas rodiklis – žvėrių susidūrimas su transporto priemonėmis keliuose, kažkada per metus būdavo tūkstantis, praeitais metais – keturi tūkstančiai įvykių“, – kalbėjo L. Daukša.
Teiraujamės ir miškininkų, kurie atlieka elninių žvėrių neigiamo poveikio miškui įvertinimą, ar šie žvėrys išties pridaro žalos miškui.
Pasak Valstybinių miškų urėdijos Šakių padalinio vyriausiojo miškininko Simono Šilingo, Šakių rajonas nėra išskirtinis, elninių žvėrių populiacija didėja visoje Lietuvoje. Miškininkas įvardijo kelias priežastis: sumažėjusi šernų populiacija dėl afrikinio kiaulių maro ir mažesnė konkurencija dėl maisto, stipriai padidėjusi mitybinė bazė, įskaitant ir žemės ūkio pasėlius, ir miškuose atsiradusius jaunuolynus, sumažėjęs brakonieriavimo mastas. Kaip patikslino S. Šilingas, miškininkai vertina elninių žvėrių pažeidimus (skabymą, laupymą) kovo mėnesį, prieš medžioklės limitų svarstymą komisijoje. O lapkričio mėnesį skaičiuojama finansinė žala, kiek buvo išleista apsaugai (tvoros, repelentai), pasak miškininko, kasmet apie 50 tūkst. eurų.
„Žvėrys nenuėda miško tiek, kad jis neataugtų. Tiesiog dėl pažeidimų medžiai auga pažeisti, įsimeta puviniai ir ūkine prasme toks miškas augina tik malkinę medieną. Dėl idėjos nemedžioti ir nekirsti miško: patinka mums ar nepatinka, žmonių populiacija yra tokio dydžio, kad neišvengiamai privalome ir auginti medieną, ir reguliuoti žvėrių kiekį. Manau, savaime visos populiacijos susireguliuoja, tačiau būna tiek staigus populiacijų kilimas, tiek kritimas. Medžioklė tą staigų prieaugio šokinėjimą išlygina“, – kalbėjo S. Šilingas.
G. Liepuonio teigimu, elninių žvėrių populiacija didėja rajone, tačiau ne itin sparčiai. 2021–2022m. medžioklės sezoną briedžių buvo sumedžiota 18, elnių – 175, stirnų – 731; 2022–2023 m. briedžių – 13, elnių – 176, stirnų – 574.
„Turiu pripažinti, briedžių pas mus mažėja. O kad mažiau elninių žvėrių sumedžiota, medžiotojai nenori, kad jų plotai būtų tušti, todėl beatodairiškai nesistengia sumedžioti tą žvėrį, o įvertina jį selekciškai, – tikino G. Liepuonis. – Žvėrių populiaciją reguliuoti gal ir galėtų pati gamta, ne medžiotojai, bet tuomet atsirastų ligų židiniai, ir pats žmogus nenorėtų net eiti į mišką.“
Jo teigimu, pernai į draugiją kreipėsi du rajono gyventojai dėl žvėrių padarytos žalos rapsų laukams. Kad nuo laukinių gyvūnų apgintų savo laukus, ūkininkai naudoja garsines patrankas.
Gintų valstybę
L. Daukša sutinka, kad vienas iš argumentų, siūlant leisti medžioklėje naudoti naktinio matymo prietaisus ir termovizorius, yra nacionalinio saugumo aspektas.
„Lietuvoje yra 30 tūkst. medžiotojų, kaip rodo mūsų atlikta apklausa, 9 iš 10 yra pasiryžę ginklu ginti valstybę. Yra šauliai, savanorių pajėgos, kol kas medžiotojai nesukuria jokio sparno ar būrio. Be abejo, mes, medžiotojai, negalėtume eiti į pirmąsias karo linijas, bet saugoti tam tikrus objektus galėtume arba galėtume perduoti savo ginkluotę ir tuos pačius naktinius taikiklius, kurie nėra pigūs. Be to, medžiotojai puikiai pažįsta savo vietovę“, – svarstė L. Daukša.
G. Liepuonis įsitikinęs, kad ne visi medžiotojai ir dėl amžiaus ar sveikatos problemų galėtų prisidėti prie ginkluoto pasipriešinimo.
G. Liepuonis sutinka, kad medžiotojams, norintiems prisidėti prie krašto gynybos, reiktų mokymų ir pratybų, kaip elgtis mūšio lauke. Bet priduria, kad medžiotojai, įsigiję naktinius taikiklius, esant reikalui galėtų prisidėti prie šalies gynybos užtikrinimo. Šiuo metu rajone draugijos gretose 550 medžiotojų, veikia 22 medžiotojų būreliai.
Paprašytas pakomentuoti plačiau, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša patikslino, kad, medžioklėje įteisinus naktinius taikiklius, būtų medžiojami šernai ir invazinės rūšys, kurios plinta ir platina įvairias ligas.
„Jokie tarptautiniai teisės aktai, direktyvos ar reglamentai neriboja naktinių taikiklių naudojimo medžiojant gyvūnus, tokius kaip šernas, lapė ar mangutas. Nėra Europoje šalių, kuriose būtų afrikinis kiaulių maras, ir tos šalys neturėtų naktinių taikiklių. Mes, Lietuva, vieninteliai neįsiteisinę šių prietaisų, kurių naudojimas medžioklėje yra leidžiamas kaimyninėse šalyse – Latvijoje ir Lenkijoje“, – sakė L. Daukša.
Teiraujamės pašnekovo, o kaip gyvūnų gerovė? Pasitelkdami naktinius taikiklius ir medžiodami naktį, ar nesudrums medžiotojai laukinei faunai vienintelį poilsio laikotarpį paroje?
Anaiptol, L. Daukšos teigimu, šernai yra naktiniai gyvūnai, o dieną, kai dauguma gyvūnų ilsisi, jiems ir taip trikdo poilsį grybautojai ar uogautojai, vykdomi miško kirtimai ar tiesiog turistaujantys gyventojai.
„Naudojant prožektorius naktimis žvėrims sukeliamas didesnis stresas, būna atvejų, kai, medžiotojui nepataikius, žvėris būna sužeidžiamas, jį reikia persekioti, gyvūnas kankintųsi. O modernių priemonių įteisinimas gyvūnams užtikrintų kuo mažesnes kančias. Tai būtų humaniška medžioklė, – teigė L. Daukša ir pridūrė: – Kol kas alternatyvos medžioklei, kaip reguliuoti gyvūnų populiaciją, nėra.“
Kad naktiniai taikikliai būtini kovojant su afrikinio kiaulių maro plitimu, reguliuojant šernų populiaciją, įsitikinęs ir Šakių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovas, žuvininkas Gintautas Liepuonis.
„Pirmiausiai efektyviau pavyktų medžioti, kad būtų sumažinta šernų banda, šernų pateles. Ir sumedžioti taikliu, saugiu, teisingu šūviu“, – įsitikinęs G. Liepuonis, be to, jis priduria, kad rajono miškuose šernų yra žymiai sumažėję.
Anot pašnekovo, per 2022–2023 m. medžioklės sezoną buvo sumedžioti 209 šernai (2021–2022 m. – 250). Medžioklės žinovas primena, kad, radus šerno gaišeną, būtina informuoti veterinarijos tarnybą, už tai mokama 30 eurų išmoka.
Visgi gyventojams ir toliau kyla klausimas – o kas sukontroliuos, kokių rūšių gyvūnai bus medžiojami su naktiniais taikikliais?
Sumedžioti galima daugiau
Rugpjūtį aplinkos ministras patvirtino tauriųjų elnių ir briedžių sumedžiojimo limitus, kuriais bus vadovaujamasi 2023–2024 metų medžioklės sezone. Šiame sezone visoje šalyje leista sumedžioti 4 tūkst. 310 briedžių (75 daugiau lyginant su praėjusiu medžioklės sezonu) ir 20 tūkst. 602 elnių (2 tūkst. 899 daugiau lyginant su praėjusiu medžioklės sezonu). Mūsų savivaldybėje leista sumedžioti 282 elnius ir 49 briedžius. Kai kas, reaguodami į tokį Aplinkos ministerijos sprendimą, piktinasi sakydami, kad ir taip miškuose mažai likę kanopinių žvėrių. Pasak L. Daukšos, kvotas ministerija padidino dėl perteklinės elninių žvėrių populiacijos bei jų daromos žalos ūkininkams bei miškams.
„Reikia pasižiūrėti ir į sumedžiojimą. Užpraeitais metais buvo sumedžiota 10 tūkst., praeitais 12,5 tūkst., o jei šiais metais medžiotojai sumedžios 15–17 tūkst. elnių, tai parodo, kad jų gausa auga. Pagrįsti tai tinka dar vienas rodiklis – žvėrių susidūrimas su transporto priemonėmis keliuose, kažkada per metus būdavo tūkstantis, praeitais metais – keturi tūkstančiai įvykių“, – kalbėjo L. Daukša.
Teiraujamės ir miškininkų, kurie atlieka elninių žvėrių neigiamo poveikio miškui įvertinimą, ar šie žvėrys išties pridaro žalos miškui.
Pasak Valstybinių miškų urėdijos Šakių padalinio vyriausiojo miškininko Simono Šilingo, Šakių rajonas nėra išskirtinis, elninių žvėrių populiacija didėja visoje Lietuvoje. Miškininkas įvardijo kelias priežastis: sumažėjusi šernų populiacija dėl afrikinio kiaulių maro ir mažesnė konkurencija dėl maisto, stipriai padidėjusi mitybinė bazė, įskaitant ir žemės ūkio pasėlius, ir miškuose atsiradusius jaunuolynus, sumažėjęs brakonieriavimo mastas. Kaip patikslino S. Šilingas, miškininkai vertina elninių žvėrių pažeidimus (skabymą, laupymą) kovo mėnesį, prieš medžioklės limitų svarstymą komisijoje. O lapkričio mėnesį skaičiuojama finansinė žala, kiek buvo išleista apsaugai (tvoros, repelentai), pasak miškininko, kasmet apie 50 tūkst. eurų.
„Žvėrys nenuėda miško tiek, kad jis neataugtų. Tiesiog dėl pažeidimų medžiai auga pažeisti, įsimeta puviniai ir ūkine prasme toks miškas augina tik malkinę medieną. Dėl idėjos nemedžioti ir nekirsti miško: patinka mums ar nepatinka, žmonių populiacija yra tokio dydžio, kad neišvengiamai privalome ir auginti medieną, ir reguliuoti žvėrių kiekį. Manau, savaime visos populiacijos susireguliuoja, tačiau būna tiek staigus populiacijų kilimas, tiek kritimas. Medžioklė tą staigų prieaugio šokinėjimą išlygina“, – kalbėjo S. Šilingas.
G. Liepuonio teigimu, elninių žvėrių populiacija didėja rajone, tačiau ne itin sparčiai. 2021–2022m. medžioklės sezoną briedžių buvo sumedžiota 18, elnių – 175, stirnų – 731; 2022–2023 m. briedžių – 13, elnių – 176, stirnų – 574.
„Turiu pripažinti, briedžių pas mus mažėja. O kad mažiau elninių žvėrių sumedžiota, medžiotojai nenori, kad jų plotai būtų tušti, todėl beatodairiškai nesistengia sumedžioti tą žvėrį, o įvertina jį selekciškai, – tikino G. Liepuonis. – Žvėrių populiaciją reguliuoti gal ir galėtų pati gamta, ne medžiotojai, bet tuomet atsirastų ligų židiniai, ir pats žmogus nenorėtų net eiti į mišką.“
Jo teigimu, pernai į draugiją kreipėsi du rajono gyventojai dėl žvėrių padarytos žalos rapsų laukams. Kad nuo laukinių gyvūnų apgintų savo laukus, ūkininkai naudoja garsines patrankas.
Gintų valstybę
L. Daukša sutinka, kad vienas iš argumentų, siūlant leisti medžioklėje naudoti naktinio matymo prietaisus ir termovizorius, yra nacionalinio saugumo aspektas.
„Lietuvoje yra 30 tūkst. medžiotojų, kaip rodo mūsų atlikta apklausa, 9 iš 10 yra pasiryžę ginklu ginti valstybę. Yra šauliai, savanorių pajėgos, kol kas medžiotojai nesukuria jokio sparno ar būrio. Be abejo, mes, medžiotojai, negalėtume eiti į pirmąsias karo linijas, bet saugoti tam tikrus objektus galėtume arba galėtume perduoti savo ginkluotę ir tuos pačius naktinius taikiklius, kurie nėra pigūs. Be to, medžiotojai puikiai pažįsta savo vietovę“, – svarstė L. Daukša.
G. Liepuonis įsitikinęs, kad ne visi medžiotojai ir dėl amžiaus ar sveikatos problemų galėtų prisidėti prie ginkluoto pasipriešinimo.
G. Liepuonis sutinka, kad medžiotojams, norintiems prisidėti prie krašto gynybos, reiktų mokymų ir pratybų, kaip elgtis mūšio lauke. Bet priduria, kad medžiotojai, įsigiję naktinius taikiklius, esant reikalui galėtų prisidėti prie šalies gynybos užtikrinimo. Šiuo metu rajone draugijos gretose 550 medžiotojų, veikia 22 medžiotojų būreliai.
Raimondas iš Raseinių:
