Bendruomenėse – nauji vėjai ir užmojai ateičiai

Sintautiečiams aktualių klausimų netrūko: nori įsirengti naują vaikų žaidimų aikštelę, pliažo prieigas, juos neramina ir palaidų šunų kaime problema, trūksta miestelyje ir viešojo tualeto. D. Pavalkio nuotr.

Rajono bendruomenėse vykstantys ataskaitiniai-rinkiminiai susirinkimai atneša vis naujų vėjų. Prie Keturnaujienos bendruomenės centro (BC) vairo stojo nauja pirmininkė Šarūnė Šliavaitė, o štai susirinkę sintautiečiai tik aptarė nuveiktus ir apsitarė šių metų darbus, o dėl pirmininko, naujos valdybos rinkimų turės rinktis dar kartą. 

Kaip ir daugelis rajono bendruomenių centrų, Keturnaujienos BC jau skaičiuoja veiklos 20-metį, kuriam devynerius metus vadovavo Birutė Ūsienė, šiemet nutarusi atsisakyti šių pareigų ir vairą patikėti jaunimui. Tad vasario 15 d. pakartotinio susirinkimo metu pirmininkės pareigų ėmėsi Š. Šliavaitė, o jai talkinti pasižadėjo ir keturi valdybos nariai: Kristina Valentukonytė, Vita Kazernovičienė, Vilija Valaitienė ir Rita Merčaitienė. Šiuo metu bendruomenę vienija 42 žmonės. 

Š. Šliavaitė yra ir Užsienių seniūnaitijos seniūnaitė, todėl kartu su kitais entuziastais iniciatyvų ėmėsi dar pernai: surengė Keturnaujienos bendruomenės eglutės įžiebimo šventę, kur susirinko apie 80 žmonių. Per Užgavėnes Keturnaujienoje taip pat netrūko šurmulio – kaimo gyventojus lankė Užgavėnių persirengėliai.

„Norisi, kad kaime vyktų daugiau veiksmo, renginių, švenčių. Tad bandysim jį atgaivinti. Kaime yra daug vaikų, tai orientuosimės su veiklomis į juos. Planuojam Velykoms surengti kokį edukacinį užsiėmimą. Be abejo, norėtume ir projektus rašyti. Tiesa, man dar viskas labai nauja... Tikiuosi, ir patys gyventojai bus aktyvesni ir bendrai kažką padarysime“, – kalbėjo Š. Šliavaitė. 

Sintautų bendruomenės centras vienija 56 narius, tačiau susirinkime nebuvo kvorumo, tad ir jokio balsavimo nebuvo, tačiau sintautiečiai išklausė pirmininkės Ingridos Jakaitienės veiklos ataskaitą bei aptarė šių metų darbus ir veiklas. Kaip akcentavo pirmininkė, yra vykdomas vaikų dienos centro projektas, bendruomenė iš projektinių lėšų (2 tūkst. 500 eurų) prisidėjo prie miestelio šventės organizavimo, už 1 tūkst. 126 eurus jau užsakyta persirengimo kabina ir gultai, kurie iki vasaros atsiras Sintautų pliaže, už 250 eurų įsigyta palapinė. 

Pirmininkė kėlė klausimą dėl miestelyje esančios vaikų žaidimo aikštelės likimo. Ji siūlė teikti paraišką Žemės ūkio ministerijai ir prisitraukti šešis tūkstančius eurų paramos. Prisidėjus ir savivaldybei, įrengti naują vaikų žaidimo aikštelę, o buvusios medines dalis perkelti į pliažą. Sintautiečiai pritarė pasiūlymui, kad miestelyje atsirastų kavos aparatas ir būtų bent kartą per mėnesį Sintautų salėje demonstruojami filmai. Diskutuota ir dėl grojančio fontano reikalingumo, Šakių kultūros centro Kudirkos Naumiesčio padalinio vadovė Vida Čeplevičienė užsiminė, kad labai reikalingas žmogus, kuris būtų atsakingas už fontano paleidimą, jį prižiūrėtų, tiesa, kaip tvirtino ji, visuomeniniais pagrindais. 

„Mes neišnaudojame visų techninių fontano galimybių“, – tsakė kultūros įstaigos vadovė, o jai antrinęs Vitas Girdauskas atskleidė, kad, prie fontano sistemos prijungus akustinį instrumentą, galima juo groti.

V. Girdauskas sintautiečius kvietė pasidomėti startavusia programa „Sumanus kaimas“ bei prisijungti prie Vilkaviškio turizmo ir informacijos rengiamo piligrimų kelio nuo Žemaitijos į Lenkiją, kuris galėtų eiti ir per Sintautus.

Miestelio seniūnas Kęstutis Birbilas informavo, kad ateityje sintautiečiai gali sulaukti ir nuotekų valymo įrenginių, numatoma po maždaug 2–3 metų asfaltuoti Naująją gatvę. Gyventojai kėlė klausimą dėl palaidų šunų miestelyje problemos, sakė, kad reikia vaizdo stebėjimo kamerų bei tualetų tiek pliaže, tiek pačiame miestelyje.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

35-eri Nepriklausomybės metai: Ar jaučiate pažangą?

klausimelis 03 14Emilijus iš Gelgaudiškio:

Be abejo per 35-erius metus padaryta didelė pažanga daugelyje sričių. Mano vaikystėje nebuvo mobilių telefonų, interneto. Po truputį viskas keitėsi. Teko ragauti ir emigranto duonos Norvegijoje. Pastebėjau, kad šioje šalyje gyvena išsilavinę žmonės, skiriasi nuo mūsų ir žmonių intelektas. Ten tave laiko žmogum, ne taip, kaip kartais mūsų šalyje. Šiuo metu dirbu Lietuvoje. Čia ir šeima. Visgi manau, kad šiandien dar nėra visiškos žodžio laisvės. Žmonės yra suvaržyti ir viešai negali reikšti savo nuomonės. 

klausimelis 03 14 2

Gytis iš Liepalotų:

Gimiau nepriklausomoj Lietuvoj. Paskelbus nepriklausomybę, Lietuvai daug galimybių atsivėrė: keliauti, studijuoti užsienyje. Teko ir man padirbėti Norvegijoje, bet pajutau, kad noriu sugrįžti, nes čia draugai, šeima. Todėl ir norisi būti čia. Esu Tėvynės fanas. Galima perspektyvią ateitį susikurti ir Lietuvoje, o jauni žmonės išvyksta į užsienį, kad užsidirbtų pragyvenimui. Visgi Lietuvoje sunku gauti gerai apmokamą darbą, kad įsigytum būstą, galėtum gyventi atskirai nuo tėvų.

europos pulsas350px

nuoma350px 
 
 BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.