Scenarijus kartojasi: referendumas žlugo, antrajame ture – tie patys kandidatai

Rinkėjai nusprendė, kad kaip ir 2019-aisiais, antrajame rinkimų ture susirungs dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė. Už šiuos kandidatus pasisakė ir rajono rinkėjai. Šalyje už G. Nausėdą balsavo 44,19 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų, rajone – 51,37 proc., už I. Šimonytę 19,78 proc., o rajone – 13,27 proc.

Sekmadienį Lietuva aktyviausiai nuo 1997-ųjų rinko ne tik prezidentą, bet ir balsavo referendume dėl dvigubos pilietybės. Nors aktyvumas ir didesnis nei prieš penkerius metus, tačiau to nepakako, kad referendumas įvyktų. Kartojasi scenarijus ir dėl prezidento rinkimų – kaip ir prieš penkerius metus, antrajame rinkimų ture vėl susitiks Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė.

Jei 2019-aisiais pilietinę valią pareiškė 56,45 proc. rinkėjų, tai šįkart – 59,8 proc. arba 1 mln. 414 tūkst. 28 rinkėjai.

Gerokai aktyviau rinkėjai balsavo ir Šakių rajone. Prieš penkerius metus prezidentą rinko 55,16 proc., šįkart rinkimuose iš 22 tūkst. 527 rinkimų teisę turinčių rajono piliečių rinkimuose dalyvavo 57,08 proc. arba 12 tūkst. 859 rinkėjai. Aktyviausiai rinkėjai balsavo Varpo (67,36 proc.), Girėnų (66,97 proc.), Aušros (64,36 proc.) apylinkėse, pasyviausiai – Sudarge (47,39 proc.). Negaliojančių biuletenių – 0,9 proc. (118), šalyje – 0,81 proc.(11 tūkst. 404).

Kaip žinia, rinkėjai prezidentą rinko iš aštuonių kandidatų, tačiau nors rinkimai nauji, bet varžovai antrajame rinkimų ture bus tie patys – 2019-aisiais rinkimus laimėjęs dabartinis šalies vadovas G. Nausėda bei I. Šimonytė. Kaip skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), už G. Nausėdą balsavo 44,19 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų skaičiaus, už I. Šimonytę – 19,78 proc.

rinkimu rezultatai prezidentasTaip pasiskirstė Lietuvos (pilka spalva) ir Šakių rajono savivaldybės (mėlyna spalva) rinkėjų balsai nuo dalyvavusių rinkėjų skaičiaus. Visi duomenys – išankstiniai.

Apskritai rajono rinkėjai balsavo taip pat, kaip ir visos šalies, tačiau skirtingose apylinkėse antrajame ture matytų skirtingus kandidatus.

Pirmoje vietoje G. Nausėda, už jį balsus atidavė 6 tūkst. 606 rajono rinkėjai arba 51,37 proc. nuo dalyvavusių, jis laimėjo visose 32 apylinkėse. Didžiausio palaikymo sulaukė iš Baltrušių (60,84 proc.), Briedžių (57,52 proc.) Ritinių (57,23 proc.) apylinkių rinkėjų.

Už I. Šimonytę balsavo 1 tūkst. 707 rinkėjai arba 13,27 proc. Labiausiai ją palaikė Lekėčių (21,44 proc.), Liepalotų (17,27 proc.), Aušros (16,98 proc.) apylinkėse. Antrą vietą ji užėmė 14-oje apylinkių, o vienoje dalijosi vienodu balsų skaičiumi su Ignu Vėgėle.

Toliau kandidatai rikiuojasi tokiu pačiu eiliškumu kaip ir visoje šalyje – trečioje vietoje I. Vėgėlė, už jį balsavo 1 tūkst. 651 rinkėjas (12,84 proc.), labiausiai jį palaikė Ritinių (17,90 proc.), Žvirgždaičių (16,67 proc.) ir Slavikų (16,06 proc.) apylinkėse. Šešiose rajono apylinkėse jis antroje vietoje, dviejose dalinasi vienodu balsų skaičiumi su kitu kandidatu – Briedžiuose – su I. Šimonyte, Slavikuose – su Remigijumi Žemaitaičiu.

Už R. Žemaitaitį rajone balsavo 1 tūkst. 514 rinkėjų arba 11,77 proc. Labiausiai jį palaikė Panovių (20,10 proc.), Būblelių (19,86 proc.), Degutinės (19,71 proc.) rinkėjai. Net 10-yje apylinkių jis užima antrą vietą, vienoje dalijasi vienodu balsų skaičiumi su I. Vėgėle.

Eduardas Vaitkus rajone surinko 658 balsus (5,12 proc.), Dainius Žalimas – 301 balsą (5,12 proc.), Andrius Mazuronis – 136 balsus (1,06 proc.), Giedrimas Jeglinskas – 170 balsų (1,32 proc.).

Kartu su prezidento rinkimų pirmuoju turu, kaip ir 2019-aisiais, vyko ir referendumas dėl dvigubos pilietybės. VRK išankstiniais duomenimis, suskaičiavus absoliučią daugumą balsų, referendume dalyvavo 1 mln. 413 tūkst. 288 arba 58,96 proc. rinkėjų. Iš jų pilietybės pokyčiams pritarė 1 mln. 26 tūkst. 408 arba 72,63 proc. balsavusiųjų, tačiau to nepakako. Kad Konstitucijos pataisa dėl pilietybės būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų. Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai, todėl buvo privalu surinkti 1 mln. 192 tūkst. 617 rinkėjų balsų. Rajone UŽ balsavo 9 tūkst. 216 rinkėjų arba 72,19 proc. nuo dalyvavusių, NE šiai pataisai rajone tarė 3 tūkst. 214 rinkėjų.

referendumo biuletenisKartu su prezidento rinkimų turu vyko ir referendumas dėl dvigubos pilietybės, tačiau, kaip ir prieš penkerius metus, pritrūko balsų UŽ. D. Pavalkio nuotr.

Pasak Šakių rajono savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkės Felicitos Totoraitienės, rinkimų diena praėjo sklandžiai, džiugina didelis rinkėjų aktyvumas. Pati komisija darbą baigė po 1 val. nakties, o paskutiniai apylinkių duomenys suplaukė apie vidurnaktį. Daugiau skaičiavimo, pasak rinkimų komisijos pirmininkės, teko toms apylinkėms, kur ne tik rinkėjų skaičius didesnis, bet ir balsavusiųjų iš anksto buvo daugiau.

„Lukšiai atvažiavo dar papildomai pasiimti biuletenių, Lekėčiuose irgi tik 30 liko, tad smagu, kad rinkėjai aktyviai dalyvavo rinkimuose, sklandžiu darbu pasidžiaugė ir po apylinkes važinėjęs policijos viršininkas“, – teigė F. Totoraitienė.

Antrasis prezidento rinkimų turas – gegužės 26 dieną.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar ryžtumėtės donorystei?

klausimelis 10 04Regina iš Šakių:

Vieną kartą esu davusi kraujo. Mano artimoje aplinkoje nėra aukojusių organų. Organų donorai, manau, yra drąsūs, gyvybę gelbstintys žmonės. Negalvojau, kad pati galėčiau tapti organų donore, manau, organai mano jau per seni. Kur įsigyti donoro kortelę, deja, nežinau. 

klausimelis 10 04 2

Gražina iš Šakių:

Donorystė – kilnus būdas padėti kitam. Be abejo, yra reikalinga. Yra žmonių, kurie nesiryžta donorystei. Kad galbūt donoro organai išgelbėjo kažkieno gyvybę, tokio atvejo mano artimoje aplinkoje nebuvo. Esu prieš maždaug 30 metų davusi kraujo. Jei šiandien būtų pačios sveikesni organai, sutikčiau tapti donore. Kaip įsigyti donoro kortelę? Greičiausiai kreipčiausi į savo šeimos gydytoją.

dzingulevicius geras
 
ambrozija350px
 
chrebtovas 10 26

BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.