Pakviesti Lietuvos miškininkų sąjungos (LMS) prezidiumo nario gelgaudiškiečio Audriaus Martinkevičius praėjusį savaitgalį Gelgaudiškyje viešėjo LMS nariai, Aplinkos ministerijos atstovai. Susitikimo metu buvo apžiūrėtas atkuriamas Gelgaudiškio miškas, aptartos tolimesnės žievėgraužio tipografo apimto miško gelbėjimo galimybės, išsakyta nemažai praktinių patarimų ir pasiūlymų susitikime dalyvavusiems savivaldybės administracijos atstovams dėl tolimesnio miško tvarkymo.
Svečiai pirmiausiai aplankė Gelgaudiškio dvarą, vėliau patraukė į dvaro parką: per Pasimatymų tiltelį, Kaštonų, Ąžuolų alėjomis iki Žvaigždės. A. Martinkevičius informavo, kad Gelgaudiškio dvaro parko plotas apie 14–18 ha, o rekreacinis miškas, kurį patikėjimo teise nuo 2019 m. valdo Šakių rajono savivaldybės administracija, užima 105 ha. Šiame miške 1998 m. buvo įrengtas pažintinis takas, pernai vykdyto projekto metu pastatyti nauji tilteliai, pakloti takai.
Susitikime dalyvavusiam savivaldybės administracijos direktoriui Vytautui Ižganaičiui Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės patarėja Zita Bitvinskaitė patarė pasidomėti dėl galimybės Gelgaudiškio miško paskirties žemę paversti atskiraisiais želdynais.
„Miško teritoriją paversti želdynais galima, jeigu įsipareigoji miško nesunaikinti. Tai, ką matom šiandien vaikščiodami po mišką, čia tokia teritorija, skirta labiau visokioms socialinėms reikmėms – tarnauti žmonėms. O miško statusas labiau nepritaikytas yra žmonėms“, – kalbėjo Z. Bitvinskaitė.
LMS prezidiumo narys Aidas Pivoriūnas siūlė administracijos direktoriui kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl paramos gavimo savivaldybės valdomo Gelgaudiškio miško priežiūrai, apsaugai ir tvarkymui.
„Teikit paraiškas jau dabar. Dalis šalies savivaldybių gauna tikslines lėšas iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos“, – patarė A. Pivoriūnas.
Prie Žvaigždės svečius pasitiko buvęs ilgametis Gelgaudiškio girininkijos miškininkas Jonas Gvildys.
„Gelgaudiškiečiai be galo mylėjo šitą mišką. Miškas yra geriausias medikamentas ir terapija. Anksčiau čia viename plote augo ąžuolynas, tačiau pokario metais reikėjo medienos ir jis buvo iškirstas. Vėliau atsodinom – penki ąžuolai, penkios eglės. Bet dėl spartesnio eglių augimo didžioji dalis ąžuolų liko eglių pavėsyje ir žuvo. Dabar miškas pasikeitė.<....>Aš ir savivaldybei sakiau: jei nesilaikysite tvarkos, jūs iš skundų neišlipsite. Šakių savivaldybė kraštovaizdžio architekto neturi, o reikia, kad specialistas parengtų gerą miško želdinimo projektą“, – svarstė J. Gvildys ir, žiūrėdamas į neseniai atsodintą mišką, akcentavo, kad prieš sodinant miško sodmenis visgi nereikėjo dirvos suarti.
Prie dar balandį atsodintos kirtavietės ir kilo daugiausiai diskusijų. Kaip informavo vienas iš miškasodžio organizatorių, VMU Nemenčinės regioninio padalinio specialistas Jonas Bacevičius, apnikus mišką žievėgraužiui tipografui, 2023 m. plynai iškirsta beveik 3,9 ha sanitarinių kirtimų.
„Iki 2019 m. mišką valdėm mes, miškininkai. Ir mes turime prisiimti atsakomybę, kad pražiūrėjom ir savivaldybei atidavėm ne pačios geriausios sanitarinės būklės“, – kalbėjo J. Bacevičius, o A.Martinkevičius dar pridūrė, kad per pastaruosius ketverius metus valdžia apskritai nesiėmė jokių veiksmų mišką gelbėti.
Kaip pridūrė neseniai savivaldybėje pradėjęs dirbti specialistas miškininkas Virgilijus Martinkevičius, talkos metu buvo atkurta maždaug 1,5 ha. Dirva buvo ruošta freza, atsodinta ąžuolo, klevo, liepų, eglių, juodalksnio sodmenimis.
Svečių nuomonės išsiskyrė pirmiausiai dėl dirvos paruošimo: Z. Bitvinskaitė teigė, kad dirvą rekreaciniame miške buvo galima paruošti ne vagomis, o aikštelėmis, sodinti stambesnius sodmenis, rečiau.
„Kai pradėjo kirsti mišką, buvo didelis ažiotažas ir skundų... Savivaldybė dėjo milžiniškas pastangas kaip valdytojas, kad po metų būtų atkurta bent dalis miško“, – pasakojo J. Bacevičius.
Jam antrino ir savivaldybės specialistas V. Martinkevičius: „Reikia turėti su kuo paruošti tą dirvą, tas aikšteles daryti. Kai neturi, tai sukiesi iš padėties. Galiu pasakyti, kad blogai čia nebus. Miškas užaugs...“
Į pokalbį įsiterpęs Gelgaudiškio seniūnas Valdas Dumčius taip pat išsakė savo nuomonę: „Tai buvo pirmas mūsų kenkėjų apnikto miško pjovimas. Visi – ir seniūnija, bendruomenė, savivaldybė – kibom į darbus: buvo išpjauta, išvežta, paruošta dirva ir atsodinta. Laikėmės visų privalomų reikalavimų. Susiorganizavom talką, sodmenys prigijo. Toliau mokysimės ir situacija, manau, miške tik gerės.“
Gelgaudiškietis miškininkas A. Martinkevičius visgi turėjo pastabų dėl sodmenų rūšių pasirinkimo. Jo tvirtinimu, nereikėjo klevais ir liepomis atsodinti miško, nes aplink kirtavietę ir taip šių rūšių pakankamai auga. O A. Pivoriūnas tik pasidžiaugė, kad net keturiomis medžių rūšimis miškas buvo atkurtas. Žiūrėdamas į giliai suartas vagas ir pasodintus sodmenis, jis tai pavadino „ gera prevencija miško lankytojams, kad šie suprastų, kas nutinka, kai laiku nepadarai sanitarinių kirtimų“.
Toliau susitikimo dalyviai apžiūrėjo naujai žievėgraužio tipografo pažeistas egles, kaip informavo savivaldybės specialistas V. Martinkevičius, jau atrankiniam sanitariniam kirtimui pažymėta 150 kubų medienos ir apie 60 arų plynam sanitariniam kirtimui, tokie kirtimai numatyti dar dviejuose plotuose. Čia išsakyta vieninga nuomonė, kad svarbiausia yra kuo skubiau šalinti kenkėjo pažeistas egles ir medieną iš miško išvežti saugiu atstumu.