Dar birželio pabaigoje vykusioje rajono valdančiųjų ir administracijos darbuotojų darbinėje išvykoje buvo kalbėta apie žaliųjų atliekų sandėliavimą – Gelgaudiškio seniūnas Valdas Dumčius nusiskundė, jog seniūnija susiduria su problema, mat vieta, kurioje kadaise numatyta įrengti tam skirtą aikštelę, dabar jau yra gana vieša, tad kalnai žolių, lapų ir šakų visiems kliūtų už akių. Laikraščiui „Draugas“ pasidomėjus plačiau paaiškėjo, jog žaliosios atliekos ir jų sandėliavimas – ne tik Gelgaudiškiui aktualus klausimas.
Kaip žinia, Šakių rajone yra tik viena pagrindinė žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė, įkurdinta Naikų kaime (Lukšių sen., prie uždaryto Šakių r. sav. sąvartyno). Pagal numatytą tvarką šioji ir turėtų tapti galutine stotele tiek dideliais kiekiais žaliųjų atliekų norintiems nusikratyti gyventojams, tiek aplinką tvarkančioms seniūnijoms. Tobulu atveju kiekvienoje iš jų turėtų veikti laikinos žaliųjų atliekų saugojimo aikštelės, kuriose sandėliuojamos atliekos, neatradus kitų panaudojimo būdų, turėtų būti išgabentos į Naikus.
Vis tik tvarka ant popieriaus, kaip dažniausiai ir nutinka, gerokai prasilenkia su realybe, todėl grįžkime prie Gelgaudiškio atvejo. Pasak seniūno V. Dumčiaus, dar vadovaujant ankstesniam seniūnui Vincui Dabravolskiui buvo įsigalėjusi keistoka praktika – žaliosios atliekos buvo tiesiog verčiamos prie senosios plytinės, čia, V. Dumčiaus žodžiais, padarant „baisų šiukšlyną“.
Griškabūdžio seniūnijoje didelių problemų dėl žaliųjų atliekų tvarkymo nekyla – čia veikia tam skirta aikštelė. Anot seniūno Sauliaus Naumavičiaus, mintis įrengti specialias aikšteles seniūnų gretose kilo prieš šešerius ar septynerius metus. D. Pavalkio nuotr.
Tokiam „šiukšlynui“ kadaise teoriškai numatyta ir oficiali vieta, tačiau tikrovėje ji niekad nenaudota. Na, o dabar, prabėgus ne vieneriems metams, numatytoji vieta, seniūno teigimu, nebetinkama.
„Mums buvo kažkada savivaldybė numačiusi, turėjo tarp stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelės ir tarp vandens valymo įrenginių būti. <...> Gal ir eitų ten užsitvėrus ką nors padaryti, bet suvežus šakas, žoles ir t. t. ten neišvengiamai bus netvarka, o nepamirškime, kad planuojama uostą daryti – būtent prie pat tos gatvės bus pramonė nukreipta, tai nagi ten pasidaryk šiukšlyną...“ – svarsto seniūnas, pridurdamas, jog dabar žaliąsias atliekas nuolat siūlo gyventojams, dalį jų paima verslininkas Remigijus Damkus, tačiau to negana.
Anot V. Dumčiaus, problemos sprendimas akivaizdus – surasti ir paruošti naują aikštę, tačiau viskas nėra taip paprasta, tam praverstų savivaldybės pagalba ir kompetencija.
„Idėjiškai turėtų atsirasti aptverta aikštelė ir seniūnija tada prisižiūrėtų, kas įvežama. Tada jau šakas gal maltume ar smulkintume, nes smulkintuvą turime. Svarbiausia, kad būtų vieta, kur išvežei ir viskas. O dabar turi visą laiką galvoti, kur padėti tas šakas. Į Naikus vežti tai ir kuras kainuoja, ir neprikrausi daug, gi šakos“, – kalba V. Dumčius.
Tai, jog Naikai yra toli, tad laikytis raidės ir reguliariai žaliąsias atliekas vežti būtent ten yra neįkandama prabanga, atvirai sako ir kiti seniūnai. Štai Kudirkos Naumiesčio seniūnas Edvardas Belevičius pasakoja, kad vieta atliekų sandėliavimui seniūnijoje yra (skirta tik seniūnijos poreikiams, ne gyventojams), tačiau ką su atliekomis daryti toliau – bėda.
„Šakas mes sandėliuojam, vežam į vieną krūvą ir po to ieškom, kas galėtų susmulkinti, atiduodam kaip biokurą. Šį pavasarį ar vasaros pradžioj atvažiavo iš Jurbarko, susismulkino ir išsivežė, dabar vėl vežam iš naujo. Atiduodam šakas ir pasiima jas. <...> Problema yra, net nelabai įsivaizduoju, kaip ją spręsti. Žmonės gal turėtų daugiau kompostuoti ir daugiau tų oficialių didžiųjų aikštelių turėtų būti, kad mažesnis atstumas būtų. Dabar didelis atstumas, jei su traktorium vežti gerą priekabą, tai vėlgi papildomos išlaidos“, – komentuoja E. Belevičius.
Panašiai kalba ir Plokščių seniūnas Danas Bendoraitis. Pasak jo, Plokščiuose, lygiai kaip ir Gelgaudiškyje, oficiali vieta laikinam atliekų sandėliavimui numatyta, tačiau praktikoje nelabai naudojama.
„Naudojimas komplikuotas būtų, kadangi tai yra laikinam sandėliavimui, o žaliosios atliekos yra skirtingos – nuo šakų, kurios yra degios, iki pūvančių lapų. Su jomis reikia kažką daryti. Vienas variantų – vežti į Naikus, bet tai yra pinigai, daug pinigų. <...> Gyvenvietės nėra didelės, žmonės su savo žaliomis atliekomis tvarkosi – malkytes susikūrena, šakytes susikapoja. Kaimo teritorijoje nedraudžiama jas netgi deginti. Jei leistume į aikštelę vežti visiems, tai ten būtų ne tik žaliosios atliekos, bet ir kitokių primaišyta. Atrodo paprasta, bet nėra taip. Kad tai vyktų pagal tvarką, reikia resursų, laiko, žmonių“, – konstatuoja D. Bendoraitis.
Tiesa, dalyje seniūnijų šioji problema nėra tokia opi. Štai Griškabūdyje jau ne pirmus metus tvarkingai veikia atliekų sandėliavimo aikštelė, naudojama tik seniūnijos poreikiams.
„Aikštelę pasidarėm, susiradom plotus laisvus ir įteisinom – laikino saugojimų žalių atliekų aikštelė. Kai susikaups, išvešim į Naikus. Pagal įstatymą reikia per metus kartą išvežti. Naudoja ją tik seniūnija – jei pradėtume ir gyventojų priimti, tai jau kaip paslauga gautųsi, o paslaugos teikti seniūnija negali“, – pasakoja Griškabūdžio seniūnas Saulius Naumavičius, prisimindamas, jog mintys apie tokių aikštelių rengimą rajono seniūnų gretose gimė prieš šešerius ar septynerius metus, nieko nelaukiant buvo kreiptasi į savivaldybę.
Panaši aikštelė sėkmingai funkcionuoja ir Žvirgždaičiuose, kur, anot seniūnės Giedrės Snudaitienės, dėl žaliųjų atliekų sandėliavimo ir tvarkymo nekyla praktiškai jokių bėdų. Dar kitaip dalykai vyksta Kriūkuose – aikštelės čia nėra ir nereikia.
„Mes turime vietą, kur galime išvežti – bendrovė sandėliuoja, kaip pūdymus daro. Mes išrūšiuojame, viską absoliučiai atrenkame, kad nebūtų plastiko. Nėra problemų. Jos kyla nebent dėl paties rūšiavimo. Turime net keturias kapines, o greta jų atliekas žmonės neretai meta bet kaip. Tikriausiai iš skubėjimo, tingėjimo – kam vargintis, suvertei į bendras šiukšles ir tenai rūšiuokite. Tai realiai per savaitę dvi dienas turi darbuotojai rūšiuoti“, – situaciją dėsto Kriūkų seniūnas Anatolijus Kazlauskas.
Apie žaliųjų atliekų sandėliavimą ir tvarkymą bei savivaldybės politiką teiraujamės ir vicemero Egidijaus Peleckio. Pasak jo, šie dalykai – pačių seniūnų atsakomybės ir ūkiškumo reikalas.
„Jeigu už tas žaliąsias atliekas, kurios pagrinde susidaro prie kapų, kur rūšiuojama, mokėtų kaip už šiukšlių vežimą, jiems tai kainuotų kur kas brangiau negu susitvarkyti ir rasti pas save vietą sandėliavimui. Kiekvienas seniūnas priima šitą sprendimą savo ruožtu. Be to, kiekvienoje seniūnijoje yra ūkininkų, stambesnių ir mažesnių, kurie turi laukus ir kurie tas švarias žaliąsias atliekas panaudotų, juolab kad ne apie dešimtis tonų kalbame. Tai seniūnų atsakomybė, bet, manau, tikrai ne galvos skausmas – greičiau jau ūkiško požiūrio reikalas“, – žodžių į vatą nevynioja vicemeras.
Anot Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro komunikacijos specialistės Jurgitos Morozaitės, steigti daugiau didžiųjų žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių Šakių rajone neplanuojama. Specialistė primena, kad nedidelius kiekius žaliųjų atliekų gyventojai gali nugabenti ir į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kurios veikia Šakiuose, Gelgaudiškyje ir Kudirkos Naumiestyje.
Regina iš Šakių:
